Gyventojų skaičių pernai didino į Lietuvą atvykę trečiųjų šalių piliečiai

Šių metų sausio 1 dieną Lietuvoje gyveno 2,89 mln. nuolatinių gyventojų – 4,3 tūkst., arba 0,1 proc. daugiau negu prieš metus.

Imigracijos srautas pernai sumažėjo, o gyventojų skaičiaus didėjimą ir toliau lėmė teigiama neto tarptautinė migracija, kuriai įtakos turėjo karo pabėgėlių iš Ukrainos ir atvykusiųjų iš Baltarusijos, Uzbekistano, Kazachstano, Kirgizstano, Tadžikistano bei Indijos skaičius, ketvirtadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. 

Socialinių mokslų daktaras Daumantas Stumbrys sako, kad neigiamą natūralų gyventojų prieaugį kompensuoja imigrantai ir į šalį grįžtantys tautiečiai.

„Jau penkerius metus esame migrantus nebesiunčianti šalis, o priimanti, ypač kalbant apie Lietuvos piliečius – tai pozityvus rodiklis (…). Imigracija padeda palaikyti stabilų gyventojų skaičių, arba šiek tiek jį auginti. Neigiamą natūralios gyventojų kaitos rodiklį kompensuojame imigracija“, – agentūros spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė D. Stumbrys.

Jis aiškino, kad imigrantai padeda subalansuoti bendrą gyventojų skaičių, tačiau tai veikia demografinę šalies struktūrą – nuosekliai mažėja vaikų, mokinių, studentų skaičius.

„Galime kalbėti apie subalansuotą gyventojų skaičių, bet jokiu būdu apie kažkokią darnią demografinę raidą. Taip, kompensuojame, sprendžiame darbo rinkos klausimus, kokias problemas, bet žiūrint į ilgalaikę perspektyvą, tai turi neigiamų aspektų“, – kalbėjo D. Stumbrys

2024 metais 18,8 tūkst. daugiau žmonių mirė negu gimė: gimė rekordiškai mažai kūdikių – 18,7 tūkst., arba 2 tūkst.  mažiau negu 2023 metais, mirė – 37,4 tūkst. žmonių, arba 439 daugiau. 

Pasak D. Stumbrio, gimstamumo mažėjimas stebimas visoje Europoje, o norint, kad natūralios gyventojų kaitos rodiklis Lietuvoje būtų subalansuotas, reikia dukart daugiau gimusių vaikų. 

„Viena vertus, per pastaruosius metus matėme demografinių procesų kaitą, kurios buvo galima tikėtis – neatsitiko nieko tokio ypatingo, staigaus (…). Kita vertus, matome negatyvias tendencijas, kurios tęsiasi kelis dešimtmečius, ypatingai kalbant apie natūralią gyventojų kaitą – gimusių ir mirusių asmenų skaičiaus skirtumą“, – kalbėjo mokslininkas. 

Anot D. Stumbrio, prognozuojama, kad artimiausius dešimtmečius natūralus gyventojų skaičius toliau mažės.

Tuo metu „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad gimstamumo skatinti nereikia, nes turtingėjančiose valstybėse to padaryti neįmanoma.

„Visų turtingų valstybių bruožas yra mažėjančios šeimos dėl besikeičiančių prioritetų ir dėl to, kad miestuose auginti vaikus yra daug brangiau negu vienkiemiuose, kur septyni vaikai padeda rūpintis ūkiu – realijos yra pasikeitusios“, – konferencijoje aiškino N. Mačiulis.

Pasak ekonomisto, taip pat nereikėtų dramatizuoti gyventojų skaičiaus mažėjimo problemos, nes robotizacija, dirbtinis intelektas leidžia pakeisti daug darbo jėgos, o šalyje turėti vis daugiau žmonių ar gimstamumo nėra jos klestėjimo sėkmės bruožas.

Pasak agentūros, pernai iš Lietuvos emigravo 28,7 tūkst. nuolatinių šalies gyventojų – 19,1 tūkst. užsieniečių ir 9,5 tūkst. Lietuvos piliečių. Per metus emigravusiųjų skaičius padidėjo 7 tūkst., arba 32,1 proc.

Agentūros teigimu, ankstesniais metais į Lietuvą atvykę imigrantai grįžta į savo šalis, todėl pagrindinės kryptys išliko tos pačios: Baltarusija (emigravo 5,7 tūkst. žmonių), Ukraina (5,5 tūkst.), Jungtinė Karalystė (1,9 tūkst.), taip pat išaugo grįžtančiųjų į Kirgizstaną (1,3 tūkst.) ir Uzbekistaną (1,2 tūkst.) skaičius.

Lietuvos piliečiai pernai daugiausia išvyko gyventi į Jungtinę Karalystę, Norvegiją ir Vokietiją.

2024 metais į Lietuvą imigravo 51,8 tūkst. žmonių – 14,9 tūkst. (22,4 proc.) mažiau negu užpernai, bet 23,1 tūkst. daugiau, negu iš jos išvyko. Pernai į Lietuvą imigravo 16,3 tūkst., arba 33,2 proc. mažiau užsienio piliečių.

Praėjusiais metais 63,4 proc. visų imigravusių gyventojų sudarė užsienio, 36,6 proc. – Lietuvos piliečiai. Didžioji dalis  užsienio piliečių į Lietuvą atvyko iš Ukrainos, Baltarusijos. Daugiausia Lietuvos Respublikos piliečių grįžo iš Jungtinės Karalystės, Norvegijos ir Vokietijos.

2024 metais Lietuvos piliečių neto tarptautinė migracija buvo teigiama – į Lietuvą grįžo 9,4 tūkst. žmonių daugiau, negu jų išvyko (2023 metais – 7,3 tūkst. daugiau).