Svirnuose II susitiko kraštiečiai

Ne aukšti kalnai, ne žali slėniai ar sraunios upės lemia krašto grožį, o paprasti žmonės – kilniais darbais gražinantys ir garsinantys savo tėviškę, prisimenantys saviškius, norintys susitikti, pasidžiaugti ir džiaugsmais pasidalinti, dainą sudainuoti, ašarą nubraukti, širdį nuraminti.
Toks gražus kraštiečių susibėgimas vyko liepos 7 dieną Svirnuose II. Susirinko šio krašto žmonės, išsibarstę po Lietuvą ar užsienį, kuriems teberūpi jų šaknys, gimtinės dabartis ir ateitis.

Ne aukšti kalnai, ne žali slėniai ar sraunios upės lemia krašto grožį, o paprasti žmonės – kilniais darbais gražinantys ir garsinantys savo tėviškę, prisimenantys saviškius, norintys susitikti, pasidžiaugti  ir džiaugsmais pasidalinti, dainą sudainuoti, ašarą nubraukti, širdį nuraminti.

Toks gražus kraštiečių susibėgimas vyko liepos 7 dieną  Svirnuose II. Susirinko šio krašto žmonės, išsibarstę po Lietuvą ar užsienį, kuriems teberūpi jų šaknys, gimtinės dabartis ir ateitis.

Kraštiečių susitikimas prasidėjo šv. Mišiomis Kavarsko bažnyčioje, kur šv. Mišias už gyvus ir mirusius Kavarsko žmones aukojo parapijos klebonas Norbertas Martinkus. Po Mišių , per kelis šimtus žmonių susirinko Svirnuose II prie skulptoriaus Rimanto Zinkevičiaus šv. Izidoriaus – artojų globėjo. Vyko skulptūros pašventinimo iškilmės, į kurias atvyko rajono vadovai: meras Sigutis Obelevičius, vicemeras Donatas Krištaponis, seimo narys Antanas Baura, Kavarsko seniūnas Algirdas Gansiniauskas. Ceremonija prasidėjo nuo simboliškos lėkštės sudaužymo ant kurios pasirašė visi tą akimirką buvę dalyviai, cemento mišiniu šimtmečiams skulptūros pamatuose užbetonuota kapsulė su simboliniu laišku ateities kartoms, kurį pasirašė bendruomenės pirmininkė Marytė Baltakienė, skulptorius Rimantas Zinkevičius ir klebonas Norbertas Martinkus. Vėliau prie stalų vyko pašnekesys „Mes jau 5 metai kartu“. Netilo kalbos, sveikinimai, žmonės prisiminė prabėgusius metus, stenduose eksponuotomis nuotraukomis, kuriose įamžintos praėjusių metų akimirkos. Savo palinkėjimus Svirnams daugelis dalyvių užrašė „Susitikimų metraštyje“. 

-Tik kitur gyvendamas, suprasi gimtinės žavesį, tik tada suvoki, kas yra tėvų namai – kalbėjo Žybertas Jackūnas, čia gyvenusių ponų Paršelių anūkas.

Gražu, kad tokioje kraštiečių šventėje telpa visas žmogaus gyvenimas – nuostabus ir nepakartojamas. Tik džiugiai ir prasmingai pergyventa šiandiena paverčia visas dienas nuostabiu sapnu, o kiekvieną rytdieną – vilčių kupina ateitim.

Svirniečių sveikinti atvyko kaimyninės bendruomenės. Netrūko nieko: nei vaišių, bene iškepto šerno skonį dar ilgai daugelis atsimins, nei geros nuotaikos. Visi dalinosi prisiminimais. Atsisveikinimo akimirkai buvo paleista būrelis balandžių, kaip vilties ženklas, kad visi išvykę kada nors suras kelią namo.

Šventės pabaigoje visus linksmino atlikėjas Paulius Stalionis ir sutemus nepakartojamą įspūdį paliko fejerverkai, kuriuos šventei padovanojo ūkininkai Lilia ir Jonas Aleknavičiai.

Visi džiaugėsi matydami tiek daug besišypsančių, gerai nusiteikusių žmonių, skaičiavo išėjusius ar išvažiavusius.

Tikimės, kad tokia šventė suartino žmones. Šventė pasibaigė – o darbai tęsiasi.