Analitikams, politikams diskutuojant, ar tikslinga Lietuvai būti euro zonoje ir kada mūsų šalis galėtų įsivesti eurą, ekonomistas, buvęs užsienio reikalų ministras prof. Povilas Gylys siūlo nesukeliant panikos pagalvoti, ar Lietuvai apskritai prasminga eiti į euro zoną, ar mūsų joje kas nors laukia, ir ragina pasvarstyti galbūt apie visai kitokią valstybės finansų strategiją.
Analitikams, politikams diskutuojant, ar tikslinga Lietuvai būti euro zonoje ir kada mūsų šalis galėtų įsivesti eurą, ekonomistas, buvęs užsienio reikalų ministras prof. Povilas Gylys siūlo nesukeliant panikos pagalvoti, ar Lietuvai apskritai prasminga eiti į euro zoną, ar mūsų joje kas nors laukia, ir ragina pasvarstyti galbūt apie visai kitokią valstybės finansų strategiją.
Tokią poziciją ekonomistas išsakė antradienį naujienų agentūroje ELTA surengtoje diskusijoje „Ar tikslinga Lietuvai būti euro zonoje?”
Profesorius sakė prieš septynerius aštuonerius metus nedrįsęs taip atsakyti į šį klausimą, nes tai esą būtų sukėlę paniką ir pakenkę lito stabilumui. Šiuo metu, pasak profesoriaus, situacija yra ramesnė, didesnės sujaukties finansų pasaulyje negalima sukurti, tad galima ir laisviau kalbėti.
„Tai klausimas visgi yra toks: ar mes iš tikrųjų šiandien matome prasmę įeiti į euro zoną, ar mūsų ten laukia, gal iš tikrųjų reikia pagalvoti apie kitą strategiją. Matyt, kada nors mes tapsime nariais, bet šiandien nediskutuoti apie esamą sistemą kaip, mano supratimu, nelabai atitinkančią situaciją, (neverta – ELTA)”, – kalbėjo pašnekovas.
Kaip pavyzdį jis pateikė graikus, neturinčius savo pinigų, o lenkai nors ir turi, bet euro įsivesti neketina.
„Tikrai, manau, verta pasidairyti ir atsiminti, kad daug kas sako, kad, jeigu ne valiutų valdybos modelis, tai mūsų ekonomikos smukimas, BVP, nebūtų buvęs 15 proc. Dabar pagal kažkokį atsitiktinumą ar dėsningumą mūsų, estų ir latvių BVP smuko 15 proc. per metus. Vienas iš paaiškinimų – valiutų valdybos modelis, apskritai, kad mes nebandome makroekonominiame lygyje valdyti tos situacijos, ką daro didžiosios šalys, panaudodamos visus svertus”, – kalbėjo P. Gylys. Apibendrindamas jis sakė, kad globalinė sistema yra krizėje ir viena iš problemų yra ta, kad privačios finansinės institucijos diktuoja savo sąlygas.
„Tai ar mes taip stagnuosime, vaidindami, kad mūsų laukia euro zonoje? Jeigu atsakome, kad mūsų nelaukia, tada galvojame, ar yra kokių nors alternatyvų. Receptų šiandien nenoriu siūlyti. Galvoti tikrai reikia”, – kalbėjo P. Gylys.
ISM vadybos ir ekonomikos universiteto lektorius, „MC Wealth Management” finansų patarėjas Marius Kalesinskas dėl Lietuvos buvimo ar nebuvimo euro zonoje išskyrė kelis aspektus. Anot jo, Lietuva de facto jau turi eurą – Lietuva nėra euro zonoje, bet litas susietas su euru, šalis įsipareigojusi.
„Gerai tai ar blogai ir ar reikėjo elgtis kažkaip kitaip – mesti tą valiutų valdybos modelį, pradėti aktyviai reguliuoti kursą, vykdyti pinigų politikos veiksmus krizės akivaizdoje- yra diskusijų klausimas. Vieni žmonės turės vieną nuomonę, kiti – kitą. Tiesiog reikia žiūrėti į argumentus ir galima diskutuoti”, – dėstė M. Kalesinskas.
Pats asmeniškai jis teigė pritariąs nuomonei, jog gerai, kad Lietuva neatsisakė valiutų valdybos modelio ir litas susietas su euru. Esą tai naudinga šalies prekybai su ES šalimis.
„Mūsų ekonomika yra mažesnė, atviresnė, mažiau galime pasigaminti savo viduje, palyginus su lenkais, dėl to mums turėti laisvai svyruojančią, su niekuo nesusietą valiutą nėra taip naudinga, kaip turėti šiuo atveju tvirtą sąsają, kurią sugebame išlaikyti ir pademonstruoti tam tikrą drausmę netgi krizės akivaizdoje. Ir tas ėjimas į euro zoną – diskutuotinas. Aš pats stipriai abejoju, kokios euro zonos perspektyvos, kaip viskas gali keistis, matau tam tikrų grėsmių apskritai finansų sistemoje artimiausiais metais ir aš manau, kad netgi galbūt mėnesiais pamatysime didelių sukrėtimų. Bet yra šalutinis ir labai svarbus mūsų pasiryžimo eiti į euro zoną aspektas – tai yra finansinės drausmės laikymasis”, – reziumavo ISM vadybos ir ekonomikos universiteto lektorius, „MC Wealth Management” finansų patarėjas. Jis pridūrė finansinę drausmę suprantąs kaip vertybę.
Tuo tarpu dėl Lietuvos siekio būti euro zonos nare skeptiškai yra nusiteikęs Nepriklausomybės akto signataras Rolandas Paulauskas. Jo vertinimu, į euro zoną veržiasi didžioji dalis Lietuvos politinio elito. R. Paulauskas sakė iš viso abejojąs euro išlikimu.
„Kodėl tada reikia eiti į tą euro zoną – man nelabai suprantama, jeigu patys europiečiai šiandien svarsto, ar jinai turi ateitį?” – sakė signataras.
Pasak R. Paulausko, turėti ar neturėti eurą yra politinės valios klausimas. Jo žiniomis, jau dabar kai kuriuose regionuose atsiskaitymai vyksta apeinant eurą ir dolerį. Kita vertus, visi bandymai gelbėti dabartinę sistemą tik padidino skolos naštą JAV ir ES, kas leidžia daryti prielaidas, jog skolos turėti bus nurašytos.
„Kas nenorėtų finansinio stabilumo? Bet dar sykį sakau: jeigu aplink visi „žulikai”, o tu vienas sėdi toks šventas, tai į ką tada viskas išvirsta? (…) Euro zona šiandien atsakymo į savo problemas neturi, o mes dar svarstome, ar eiti, ar neiti. Tiesą sakant, nesuvokiu jūsų mąstymo. Suprantu, kad visi norėtų to stabilumo, bet žiūrėkime realiai, kas vyksta – jo nėra, niekada nebuvo, o ponas Raimondas Kuodis sako, kad apskritai ir būti negali”, – kalbėjo pašnekovas.
Euro zonai susiduriant su vis didesnėmis problemomis, Prezidentė Dalia Grybauskaitė yra pareiškusi, kad Lietuva eurą įsives, kai tam bus pasirengusi tiek pati šalis, tiek euro zona priimti naujas nares.
Anksčiau šalies vadovė sakė, kad Lietuva bus pasiruošusi pereiti prie euro 2014 metais, jei euro regiono plėtros nesustabdys Europos skolų krizė.
Kad galėtų įsivesti eurą, Lietuva turi įgyvendinti Mastrichto kriterijus. Tai reiškia, kad jos fiskalinis deficitas turi neviršyti 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), valstybės skola neturi būti didesnė nei 60 proc. metinio BVP ir kita.
