
Aplinkos apsaugos departamento specialistai ragina atsisakyti tradicijų per šventes: į orą neleisti balionų ir dangaus žibintų, nes jie kelia grėsmę aplinkai. Paleisti į orą šventiniai atributai turi trumpalaikį efektą, bet neigiami padariniai aplinkai – ilgalaikiai.
Pavojus laukinei gamtai: galima net gyvūnų mirtis
Balionai ir dangaus žibintai nusileidžia gamtoje: miškuose, pievose, vandens telkinių pakrantėse, o taip pat ir miestų teritorijose. Dažniausiai balionų ir dangaus žibintų atliekos – nesurenkamos, todėl jos teršia žemę ir vandenį, kelia pavojų laukiniams gyvūnams.
Vietovėse, kuriose gausu vandens paukščių, pvz., Kuršių mariose, Nemuno deltoje, Žuvinto biosferos rezervate, balionų liekanos aptinkamos pakrantėse arba plūduriuoja vandens paviršiuje. Paukščiams kyla rizika įsipainioti į balionų juosteles, kurios gali sužeisti, trukdo skristi, maitintis. Dėl šių priežasčių išsekę paukščiai gali žūti.
Grėsmė kyla ir jūros gyvūnams – žuvims ar ruoniams. Šie gyvūnai, įsipainioję į šventinių atributų atliekas, negali judėti ar pasiekti vandens paviršiaus.
Lapės, stirnos, šernai ir kiti žinduoliai irgi patiria grėsmę savo natūraliose buveinėse, kuriose gali praryti balionų atliekas, įsipainioti į sudegusių dangaus žibintų metalinius rėmus, susižaloti į aštrias dalis. Aplinkosaugininkai įspėja, kad visada išlieka rizika, jog žibintas užges ne danguje, o dar degdamas gali nusileisti į išdžiūvusią pievą, mišką, lauką, ant pastato stogo ir taip sukelti gaisrą.
Paleisti balionai į orą pavojingi dar ir todėl, kad dažniausiai prie jų pritvirtinta juostelė, į kurią įsipainioję gyvūnai užsikabina už elektros tiekimo laidų, tvorų, medžio šakų, todėl nebegali judėti, maitintis ar rūpintis jaunikliais. Taip nutikus gyvūnai dažniausiai irgi žūsta.
Šventinių atributų likučiai suyra į kenksmingas plastiko daleles – mikroplastiką
Balionai dažniausiai gaminami iš latekso arba folijos, o dangaus žibintai – iš popierinių medžiagų su metaliniais ar plastikiniais rėmeliais. Šie gaminiai, patekę į gamtą, per laiką suyra į smulkias plastiko daleles – mikroplastiką. Tai mažos (0,1 µm–5 mm) plastiko dalelės, kurios patenka į vandenį, dirvožemį ir orą. Jūrų ir sausumos gyvūnai dažnai praryja mikroplastiką, o tai sukelia virškinimo trakto užsikimšimą, apsinuodijimus. Dėl mažo dydžio šiukšlės daro neigiamą įtaką vis didesniam ratui organizmų, jų aptinkama zooplanktone, dugno bestuburiuose, taip pat žuvų, paukščių bei jūros žinduolių skrandžiuose.
Kadangi mikroplastikas skyla į labai mažas daleles, jis gali patekti net į zooplanktono, kirmėlių, moliuskų ir austrių organizmus. Tokiu būdu mikroplastiko dalelės patenka į mitybos grandinę: didesni jūros gyvūnai, ėsdami mažesnius organizmus, kartu praryja ir mikroplastiką. Galiausiai jis patenka ir į žmogaus organizmą – su maistu (pavyzdžiui, valgant jūrų gėrybes), vandeniu ar net oru, kurį kvėpuojame. Be to, mikroplastikas sugeria ir perneša toksiškas chemines medžiagas, kurios trikdo natūralias ekosistemas.
Klaidinanti informacija apie biologiškai skaidžius balionus
Kai kurie latekso balionų gamintojai ir pardavėjai teigia, kad jų produktai yra biologiškai skaidūs, tačiau tai nėra visiška tiesa. Balionų gamyboje naudojamos cheminės medžiagos, kurios užtikrina jų atsparumą sprogimui ir išsitempimą, o tai ženkliai lėtina biologinį skaidymąsi. „Be to, balionų gamyboje dažnai naudojami pigmentai, plastifikatoriai ir stabilizatoriai – cheminės medžiagos, kurios ne tik sulėtina skaidymąsi, bet ir gali turėti toksišką poveikį aplinkai patekus į dirvožemį ar vandens telkinius. Šios medžiagos gali kauptis ekosistemose ir neigiamai veikti mikroorganizmus, bestuburius bei kitus gyvūnus“, – teigia Aplinkos apsaugos departamento Taršos prevencijos ir cheminių medžiagų kontrolės skyriaus vyriausiasis specialistas Marius Šulga.
Dažnai ant pakuočių pateikiami užrašai „biologiškai skaidus“ gali būti klaidinantys ir neretai pristatomi kaip rinkodaros triukas, skirtas pritraukti gamta besirūpinančius pirkėjus. Svarbu kritiškai vertinti prekybininkų informaciją, nes ne visi produktai, pristatomi kaip „draugiški gamtai“, iš tiesų tokie yra. „Pirkėjams rekomenduojame tikrinti informaciją ne tik pakuotėje, bet ir gamintojo svetainėse, ieškoti nepriklausomų sertifikavimo ženklų ir vengti produktų, kurių „ekologiškumas“ remiasi tik rinkodaros žodžiais, o ne faktais“, – apibendrina M. Šulga.
Didelę žalą aplinkai daro ir prie balionų tvirtinamos plastikinės lazdelės bei kitos plastikinių elementų dalys. 2021 m. Europos Sąjungoje įsigaliojo direktyva, kuria siekiama apriboti vienkartinių plastikinių gaminių – ausų krapštukų, vienkartinių indų, šiaudelių, tarp jų – ir prie oro balionų pritvirtinamų plastikinių lazdelių – naudojimą ir pristatymą rinkai.
Ekologiškos alternatyvos balionams ir dangaus žibintams
Siekiant sumažinti plastiko taršą ir apsaugoti gamtą, verta rinktis ekologiškas alternatyvas tiek balionams, tiek dangaus žibintams. Rekomenduojama rinktis popierines dekoracijas, pagamintas iš perdirbto ar greitai suyrančio popieriaus, kuris nesukelia plastiko taršos. Skatinamas balionų iš natūralių medžiagų naudojimas – natūralaus latekso, pagaminto iš kaučiukmedžio, arba gumos be sintetinių priedų. Šios alternatyvos greičiau suyra gamtoje.
Dar viena alternatyva – daugkartinio naudojimo šventiniai atributai: tekstilės dekoracijos (staltiesės, servetėlės, užuolaidos), medinės dekoracijos (stalo kortelės, figūrėlės, skydeliai), metalinės dekoracijos (žvakidės, stalo įrankių dėklai, žibintai), popierinės dekoracijos iš storesnio popieriaus (girliandos, servetėlių žiedai, kvietimai).
Šios puošmenos yra daugkartinio naudojimo, todėl mažina atliekų kiekį. Atsakingas šventinių atributų vartojimas, sąmoningas atliekų rūšiavimas ir tvaraus gyvenimo būdo puoselėjimas padeda apsaugoti gamtą.
Jei oro balionams ir dangaus žibintams neradote tinkamos alternatyvos, atliekomis tapusius papuošimus reikia surinkti ir išmesti į tam skirtus konteinerius, kad atliekomis tinkamai pasirūpintų atliekų tvarkytojai.
Juokas ima iš tokių svaičiojimų. Žibintai ir oro balionai kelia grėsmę aplinkai. O ginkluotės bandymai, lėktuvų skrydžiai, visokie kariniai mokymai, kur į atmosferą išleidžiama tonos teršalų, nekelia jokios grėsmės aplinkai?