Trys būdai atpažinti sukčių kitame ragelio gale: prašo grynų pinigų ir mokėjimo kortelės, skubina, kalba ne lietuviškai

Telefoniniai sukčiai ir toliau atakuoja Lietuvos gyventojus – prisistato bankų, mobiliojo ryšio operatorių ar net policijos pareigūnais ir bando išvilioti prisijungimo prie interneto banko duomenis, „Smart-ID“ ar kitos prisijungimo priemonės PIN kodus, paprašo perduoti banko mokėjimo kortelę ar tiesiog išgryninti pinigus esančius sąskaitoje ir perduoti neva saugojimui kol vyksta tyrimas. SEB bankas pastaruoju metu nuolat sulaukia klientų pranešimų apie tokius skambučius. Sukčių naudojama taktika kinta, tačiau išlieka požymiai, kurie gali padėti juos atpažinti.

„Nei bankai, nei kitos institucijos telefonu niekada neprašo atskleisti konfidencialių duomenų ar tuo labiau išgryninti lėšas ir perduoti saugojimui – tai svarbiausia taisyklė. Sukčiai dažnai kuria stresines situacijas, spaudžia apsispręsti greitai, tačiau į tokius prašymus visada reikia atsakyti neigiamai ir pokalbį nutraukti. Jei kyla abejonių, visada geriausia paskambinti į savo banką kontaktais, nurodytais oficialioje banko svetainėje arba mokėjimo kortelės nugarėlėje, ir pasitikslinti“, – sako SEB banko Prevencijos departamento vadovė Daiva Uosytė.

Štai trys požymiai, kurie išduoda, kad ragelio gale gali būti sukčius:

1. Kalba ne lietuviškai – dažniausiai rusų kalba

Sukčiai gali paskambinti tiek iš užsienio, tiek iš lietuviškų numerių, todėl reikia išlikti budriems ne tik, kai matote ekrane užsienio šalies, bet ir Lietuvos kodą. Sukčiai dažnai tvirtina, kad visi lietuviškai kalbantys konsultantai užimti, o jie patys dirba su rusakalbiais klientais. Papildomas pažeidžiamumo faktorius, būdingas mūsų regionui, yra tai, jog daugelis gyventojų supranta rusų kalbą, ir tęsia pokalbį su asmenimis, prisistatančiais teisėsaugos, kitų kompetentingų ar išgalvotų institucijų atstovais. Pokalbį pradeda gąsdinimu: esą jūsų sąskaitoje fiksuoti įtartini mokėjimai, o pinigai gali tuojau pat iškeliauti sukčiams. 

„Kurti spaudimą, grasinti pinigų praradimu – įprasta taktika. Svarbu žinoti, kad be kliento tinkamo patvirtinimo mokėjimo operacijos banke nėra įvykdomos. Jei neatskleidėte prisijungimo kodų ir asmens kodo, kuriais jungiatės prie banko interneto banko, nesuteikėte „Smart-ID“ PIN1 ir PIN2 kodų ar patys nepatvirtinote sukčių inicijuojamos mokėjimo operacijos PIN2 kodu, tuomet bankas neturi pagrindo vykdyti mokėjimo ir nurašyti lėšas nuo jūsų sąskaitos“, – aiškina D. Uosytė.

2. Prašo atskleisti prisijungimus, perduoti mokėjimo kortelę arba išgryninti ir perduoti lėšas

Skambinantieji gali prašyti nufotografuoti ar perduoti mokėjimo kortelę, išgryninti sąskaitoje turimas lėšas, indėlius (išsiųsti paštomatu arba perduoti „kurjeriui“ ar „tyrėjui“), prisijungti prie interneto banko ar net įdiegti specialią programėlę, leidžiančią valdyti jūsų įrenginį nuotoliniu būdu. Dažnai sukčiai apsimeta tarptautinių kovos su pinigų plovimu institucijų ar tiesiog išgalvotų institucijų priežiūros pareigūnais.

„Sukčiai įtaigiai kalba apie šimtus tūkstančių eurų, galimas baudas, sąskaitų blokavimus. Jie paminės laiką („per 50 minučių jūsų sąskaitos bus užblokuotos“), sumas, institucijas – visa tai tik tam, kad įbaugintų ir išgautų jūsų duomenis“, – sako SEB ekspertė.

3. Skubina priimti sprendimus ir neleidžia pagalvoti

Tipinis pokalbis vyksta greitu tempu – sukčiai neleidžia svarstyti, ragina veikti „nedelsiant“. Jei pasakysite, kad nesate prie kompiuterio, pažada paskambinti vėliau. Jie gali skambinti per „WhatsApp“, „Viber“ ar kitomis programėlėmis net kelis kartus per dieną. Yra atvejų, kuomet sukčiautojai skambina vaizdo skambučiu, vilkintys pareigūnų uniformas, taip siekdami sustiprinti įtaigą bei sukurti tikrumo ir pasitikėjimo jausmą.

„Tokie bandymai sukelti stresą – ne atsitiktiniai. Sukčiai labai gerai išmano žmogaus psichologiją: kai spaudžia laikas ir kyla grėsmė, natūraliai reaguojame impulsyviau. Būtent tuo jie ir naudojasi“, – pažymi D. Uosytė.

Kaip elgtis gavus įtartiną skambutį?

Nedelskite – nutraukite pokalbį.

Niekada neatskleiskite mokėjimo kortelės duomenų, prisijungimo prie interneto banko bei PIN kodų.

Susisiekite su savo banku per oficialius kontaktus.

Jei vis dėlto atskleidėte duomenis ar nesate dėl to tikri – nedelsdami praneškite apie tai policijai ir savo bankui.

Būkite budrūs – jūsų dėmesingumas gali apsaugoti ne tik jūsų pinigus, bet ir jūsų tapatybę.

Daugiau informacijos: Leontina Lesauskaitė, SEB banko komunikacijos projektų vadovė. Tel. +370 612 96306, e. paštas Leontina.Lesauskaite@seb.lt