Pačioje 2007-ųjų pabaigoje pasirodė leidyklos “Lututė“ išleista gausiai iliustruota 23 puslapių brošiūra „Traupio ekologinis pažintinis takas ir senoviniai prieskoniniai augalai“.
Pačioje
2007-ųjų pabaigoje pasirodė leidyklos “Lututė“ išleista gausiai iliustruota 23 puslapių brošiūra „Traupio
ekologinis pažintinis takas ir senoviniai prieskoniniai augalai“.
Tekstą paruošė gerai
žinomas šalies gamtininkas Anykščių rajono meras Sigutis Obelevičius. Leidinį
taip pat iliustruoja S.Obelevičiaus ir Romualdo Barausko bei Egidijaus Barausko
spalvotos fotografijos.
Bene vienintelis Lietuvoje mokyklinis botanikos
daržas pradėtas veisti 1989 metais. Botanikos daržą įkūrė, puoselėjo ilgametis
Traupio pagrindinės mokyklos direktorius, biologijos mokytojas- ekspertas
Sigutis Obelevičius. Iš viso dabar Traupio botanikos darže auga daugiau kaip
5000 augalų rūšių, formų bei veislių.
Nors rajono meru dirbant botanikos sodo įkūrėjui ir puoselėtojui laiko
savo pomėgiui lieka ne taip jau ir daug, tačiau gamtininkas S.Obelevičius nepalieka be dėmesio šio širdžiai mielo
kampelio. Jis ir toliau bendrauja su pedagogais ir moksleiviais, Traupio
bendruomene, laikas nuo laiko vis užsuka į botanikos daržą, pagal galimybes
priima ir ekskursijas, teikia visiems besidomintiems augalais konsultacijas.
Juk kitaip ir būti negali. Susidomėjimas traupiečių mokykliniu botanikos daržu vis didėja, sulaukiama ekskursijų net
iš užsienio šalių. O pats Anykščių rajono meras, nors ir būdamas politiku ( jis
dar vadovauja ir Tėvynės sąjungos Anykščių skyriui) nepamiršta aplinkosauginės
veiklos, nelieka abejingas augalų pasauliui…
Sigutis Obelevičius dar yra Lietuvos
gamtinės įvairovės išsaugojimo draugijos pirmininkas, Lietuvos dendrologų ,
Lietuvos gėlininkų, Lietuvos mikologų draugijų narys, taip pat Lietuvos retųjų
augalų pažinimo ir globos klubo „Medumėlė“ tarybos narys. 2001 metais už
aplinkosauginę veiklą jam įteikta dr. Valdo Adamkaus gamtosauginė premija.
Sigutis Obelevičius yra parašęs ir išleidęs šešias knygas: „Nuostabus augalų
pasaulis“, „Uogos“, „ Miesto medžiai“, „Pakruojo rajono gamta“, „Molėtų rajono
retieji augalai“, „Sodelį sodinau“. Dar dvylikos knygų tekstų bendraautorius,
taip pat išspausdino apie 300 mokslinių bei mokslo populiarinimo straipsnių
įvairiuose leidiniuose.
Spalvinga knygelė „Traupio ekologinis
pažintinis takas ir senoviniai prieskoniniai augalai“ išleista Traupio kaimo
bendruomenės, įgyvendinant projektą „Pažeistų
žemių atstatymas ir ekologinio-
pažintinio tako įrengimas Traupyje retų varliagyvių išsaugojimui ir
bendruomenės reikmėms“, kurį finansuoja
Pasaulio aplinkos fondo Mažųjų projektų programa ( PAF MPP ). (Pasaulio aplinkos fondo Mažųjų
projektų programa ( PAF MPP ), veikianti
105 pasaulio šalyse, remia bendruomenių
ir nevyriausybinių organizacijų projektus, siekiančius išsaugoti pasaulio
biologinę įvairovę, mažinti klimato kaitą, žemių degradavimą ir tarptautinių
vandenų taršą, sutinkamai su darnaus vystymosi principais.) Šis traupiečių
projektas siekia pagerinti retųjų
varliagyvių gyvenimo sąlygas, pagausinti jų populiacijas, atkuriant pažeistas
buveines, taip pat siekia išsaugoti senovinių prieskoninių kultūrų genofondą,
įrengiant ekologinį taką ir taip pritaikant Traupio botanikos daržą- sodą švietimo reikmėms. Projektą
parėmė ir Anykščių rajono savivaldybė.
Leidinį „Traupio ekologinis pažintinis
takas ir senoviniai prieskoniniai augalai“ galima drąsiai pavadinti „
Traupiečių augalų enciklopedija“.Mat, knygelėje pateikiama labai daug vertingų
žinių, patarimų apie pačius įvairiausius augalus.
Yra nemažai vertingų žinių apie
saugomus augalus. Traupio botanikos darže sukaupta viena iš didžiausių Europoje
retų, saugomų augalų kolekcija, kurioje tarpsta apie 150 į Lietuvos Raudonąją
knygą įrašytų augalų rūšių, dar tiek pat retų Lietuvoje augalų, kandidatų į
Raudonąją knygą. Traupyje pusiau natūraliose sąlygose galima pamatyti tokių
augalų, kurie auga vos vienoje ar keliose Lietuvos vietose. Tai mūrinė, šerinė
ir žalioji kalnarūtės, miškinis spyglainis, pajūrinis sotvaras, pajūrinė
pienažolė, didžioji astrancija, taurinė pudmė, melisalapė medumėlė, paprastasis
kardelis,įvairialapė usnis, ilgagalvis dobilas ir kt. Čia galima pamatyti ir
Europos mastu nykstančių augalų: plikažiedį linlapį, vėjalandę šilagėlę,
originaliais lapeliais vandens gyvius medžiojančią pūslėtąją aldrūnę, šiaurinę
avietę, vandens riešutą agarą.
Retųjų augalų kolekcijoje patys
įdomiausi- orchidiniai ( gegužraibinių šeimos) augalai, augantys simbiozėje su
grybais ir todėl kultūroje labai sunkiai auginami : plačialapė kurpaitė,
gegužraibės, gegūnės…
Didžiuojasi traupiečiai ir savo
arboretumu. Aplink mokyklą pasodintos sumedėjusių augalų- medžių ir krūmų-
kolekcijos, kuriose į saulę stiebiasi per 1000 medžių ir krūmų rūšių bei formų.
Čia surinktos visos Lietuvoje natūraliai augančios medžių, krūmų bei puskrūmių
rūšys, tame tarpe ir į Lietuvos Raudonąją knygą įrašyti ledynmečio reliktai,
dabar tik tundrose pasitaikantys pažeme besidriekiantys beržai keružiai, taip
pat liekniniai beržai, mėlynialapiai bei laplandiniai gluosniai. Arboretume kuriami
įvairių geografinių zonų kampeliai, čia galima pamatyti Japonijos, Tolimųjų
Rytų, Šiaurės Amerikos ir kitų šalių augalus.
Supiltose dirbtinėse
kalvelėse-alpinariumuose, tarp akmenų pasodinti augalai iš įvairių kalnų:
Himalajų, Alpių, Amerikos Andų, Slovakijos
Tatrų ir kt. Apie juos taip pat pasakojama brošiūroje. Kaip ir apie
svogūnines gėles, visokius vaistinius augalus, taip pat vandens ir pelkių
augmeniją – jų Traupio botanikos darže irgi gausu. Labai plačiai yra aprašoma
apie senovinius prieskoninius augalus: gausialapę balandą, diemedį, rūdėtąjį
erškėtį, gelsvę, gumbuotąjį gurgždį, pipirmėtę, žaliąją rūtą, raudonžiedes
pupeles, balzaminį skaistenį, šaltmėtę. Skiriama vietos ir šimtamečiams Traupio miestelio medžiams, Nevėžio upei,
pratekančiai pro miestelį. Pasakojama apie pažeistų žemių rekultyvavimą ir
pritaikymą visuomenės poreikiams bei gamtosaugai, augmenijos ir gyvūnijos
reikmėms.
Antai, prie Traupio XX amžiaus pabaigoje
buvo įrengtas apie hektaro ploto karjeras, iš kurio daug metų buvo kasamas
smėlis bei žvyras keliams ir statyboms. Išeksploatavus gamtos turtus, liko
stačiašlaitės duobės, kurios pavasariais vis prisipildydavo vandens. 2000
metais Anykščių rajono savivaldybės
lėšomis karjeras buvo išlygintas,susidariusios duobės pagilintos,
suformuojant kūdrą. Čia pradėtas sodinti pušynėlis. O 2006 metais, įgyvendinant
Pasaulio aplinkos fondo Mažųjų projektų programos finansuojamą projektą, esama
kūdra buvo praplėsta, pagilinta, pritaikyta maudytis. Taip pat iškasta kita,
sekli kūdra su salele, skirta varliagyviams neršti. Tenai įrengta ir žiemavietė
retosioms rupūžėms.
Visa tai
galima pamatyti, apsilankius Traupyje. Na, o tie, kuriems dar neteko čia
pabuvoti, bus labai naudinga ir gausiai iliustruota knygelė- tikras žinynas,
paruoštas kvalifikuoto, sumanaus ir gamtos bei jos turtų puoselėjimui pasišventusio gamtininko, o
dabar kuris laikas ir politiko, Anykščių rajono mero Sigučio Obelevičiaus. Be
jokios abejonės, kiekvienam ekskursijos dalyviui iš Traupio botanikos daržo bus
miela išsivežti ir po šią spalvingą knygelę- puikų suvenyrą.
