Prasideda šienavimo metas: pasirūpinkite paukščiais ir laukiniais žvėreliais

Birželio viduryje Lietuvoje prasideda šienavimo sezonas, tačiau kartu tai ir vienas jautriausių laikotarpių laukinei gamtai. Šiuo metu pievose, žolėse, krūmuose slepiasi jauniklius vedančios stirnos, kiškiai, peri paukščiai – kurapkos, griežlės, putpelės, įvairūs žvirbliniai, o drėgnesnėse vietose – tilvikai. Todėl prieš pradedant bet kokius darbus gamtoje – ar tai būtų žolės pjovimas, ar krūmų, gyvatvorių šalinimas, ar net anksčiau sukrautų šakų deginimas – reikėtų įsitikinti, kad ten nėra pasislėpusių paukščių lizdų ar gyvūnų jauniklių. 

Specialistai ragina šienauti atsakingai ir, jei tik įmanoma, tokius darbus atidėti dar bent mėnesiui. Tai padėtų išvengti daug nereikalingos žalos, nes šiuo metu kai kurie jaunikliai dar negali pabėgti ar pakilti skristi. Ypač pažeidžiami yra stirnų jaunikliai, kurie vieni ramiai guli aukštoje žolėje, laukdami periodiškai sugrįžtančios patelės. Juos labai sunku pastebėti, nes mažyliai visiškai pasitiki savo maskuojančia aplinka. 

„Prieš šienavimą rekomenduojame apžiūrėti visą plotą ir įsitikinti, kad pievoje nėra stirnų ar kitų gyvūnų jauniklių. Žinoma, tai padaryti sudėtinga, todėl kai kurie ūkininkai ir medžiotojai šiam darbui jau pasitelkia dronus, ypač su termovizoriais. Taip išvengiama beprasmių jauniklių žūčių“, – sako Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės patarėjas Mindaugas Kirstukas. 

Jei nėra galimybės atidėti šienavimo darbų, rekomenduojama elgtis taip, kad laukiniai gyvūnai turėtų galimybę pasitraukti. Šienauti reikia iš centro į pakraščius – tokiu būdu gyvūnai traukiasi į dar neliestą teritoriją, o ne į techniką. Jei pieva ribojasi su keliu, patartina pradėti šienauti nuo kelio pusės, kad išbaidyti gyvūnai nelėktų tiesiai į važiuojamąją dalį. Naudinga sumažinti šienavimo greitį – lėčiau judantis mechanizmas suteikia daugiau laiko gyvūnams pasitraukti. Galima prie šienavimo įrangos pritvirtinti velkamas virves ar grandines – jos juda priešais pjovimo mechanizmą arba greta, išbaidydamos pievoje besislepiančius gyvūnus. Tokia priemonė veiksminga, jei nuo pjovimo įrenginio nutolusi bent du ar daugiau metrų. 

Šienavimo metu svarbu palikti kuo daugiau nenušienautų vietų. Rekomenduojama, kad pievoje liktų bent penktadalis ar net trečdalis teritorijos nejudinta. Tai gali būti nenušienauti plotai pievos pakraščiuose ar tarp juostomis nušienautų laukų. Tokios zonos tampa svarbia slėptuve gyvūnams, Be to, žolei leidžia išbarstyti sėklas, kurios užtikrina pievų atsinaujinimą. Dar geresnis sprendimas – kiekvienais metais palikti skirtingas pievos dalis visai nešienautas, kad jose galėtų vystytis natūralios augalų ir gyvūnų bendrijos. 

„Gyvūnai neišsikelia iš pievos, kai atvažiuoja traktorius. Jie slepiasi iki paskutinės akimirkos. Kuo daugiau žmogus imasi prevencinių veiksmų, tuo daugiau galimybių, kad gyvūnas bus pastebėtas arba pats suspės pasitraukti“, – sako M. Kirstukas. 

Šienaujant ar tvarkant želdinius labai svarbu būti atidiems. Jei randamas paukščio lizdas su kiaušiniais ar neskraidančiais jaunikliais, šioje vietoje jokių darbų vykdyti negalima. Tas pats galioja ir krūmams, gyvatvorėms, šakų krūvoms – jose taip pat gali būti gyvūnų guoliai ar paukščių lizdai. Juos radus būtina palikti vietą ramybėje, kol jaunikliai užaugs. 

Šienavimo sezonas yra svarbus, bet jis neturėtų būti pavojingas gamtai. Atsakingas elgesys gamtoje dažniausiai nereikalauja didelių pastangų – tik šiek tiek daugiau dėmesio ir noro padaryti mažiau žalos.