Ruoškime dirvą aerodromams („Aukštaitiškas formatas“ Nr.102)

Kartu su paukšteliais, sugrįžusiais iš šiltųjų kraštų, šį pavasarį į dangų kol kas nepakilo skrydžių kompanijos „airbaltic“ orlaiviai Airbus A220-300“, kurių sparnus žadėta papuošti 16-kos Lietuvos miestų pavadinimais. Anykščiams, Molėtams, Visaginui ir Zarasams kol kas dar teks palaukti savo šlovės valandos, kuomet į šiuos orlaivius sugūžėję turistai iš viso pasaulio kraštų keliaus būtent į tą miestą, kurio pavadinimo ant orlaivio jiems net nepavyksta perskaityti…
O kol kas šį turizmo sezoną turistai keliaus nuosavu transportu arba bandys autobusų stotyse „pagauti“ maršrutinį autobusą, kuris pamėtėtų link žydrųjų Molėtų ežerų ar Anykščių, stebinančių kavinių bei restoranų gausa.
Progų tą daryti bus lyg ir daugiau – pavasarį Seimas priėmė Transporto lengvatų ir lydinčiųjų įstatymų pataisas, kuriomis pensininkai, vaikai ir šeimos viešuoju transportu važiuos pigiau. Tik, kaip dažnai nutinka, prieš priimdamas tokias įstatymo pataisas, visai nepagalvojo, kad tų autobusų iš provincijos autobusų stočių įvairiomis kryptimis išrieda vis mažiau ir mažiau…
Koks turistas be didelės ir talpios kuprinės ant pečių! O jos šį turizmo sezoną prireiks kaip niekad. Ne tik didmiesčių, bet ir provincijos restoranuose bei kavinėse kainos auga kaip ant mielių.
Jei pernai dar kažką stebino, kad pajūryje už dubenėlį šaltibarščių nesikuklinant buvo prašoma 7 Eur, o cepelinų porcija kainuoja visus 10 Eur, tai šį pavasarį, ko gero, jau nieko nestebina, kad tokias pačias kainas galima sutikti tiek Anykščių ar Utenos viešojo maitinimo įstaigose.
Taigi, grįžtant prie tos talpios turisto kuprinės, tikėtina, kad šį turizmo sezoną jose vis daugiau vietos užims konservai „Turisto pusryčiai“ bei kitos prekybos centruose parduodamos gėrybės.
Tie, kurie bent kartą viešėjo kokioje nors Turkijoje ir buvo apsistoję viešbutyje su „viskas įskaičiuota“, manau, visu 100 proc. sutiks, kad Lietuvoje turistauti darosi vis brangiau ir brangiau.
Ką ten kavinės, kurias iš bėdos galima aplenkti, jei net ir į šalia Anykščių pastatytą Lajų taką užkopti jau kainuoja 5 Eur – su visa šeima jau ir kokie 20 Eur iš kišenės. O kur dar viešbučiai, transporto išlaidos bei kitos pramoginės pagundos…
Todėl visai nenustebino Anykščių turizmo ir verslo informacijos centro direktoriaus Udriaus Armalio pareiškimas, kad problema iki šiol buvo ta, kad orientuotasi į vietinį turizmą. Neseniai šioje įstaigoje pradėjęs dirbti direktorius žodžių į vatą nevyniojo – kam mums tie vietiniai, biedni turistai, kurie taupo kiekvieną centą. Reikia orientuotis į užsienio turistus, nes „jie turi daugiau pinigų“…
Taip, šiandien jau neslepiama, kad turizmas yra didelis verslas, iš kurio siekiama išspausti kuo daugiau pinigų. Uždirbti nori ne tik verslininkai. Pinigų siekia gauti ir savivaldybės. Štai Anykščių rajono meras Kęstutis Tubis paaiškino, kodėl jau beveik 18 metų Anykščiai siekia kurorto statuso.
Ogi dėl to, kad kurortams centrinė valdžia skiria daugiau pinigų, kuriuos galima panaudoti infrastruktūrai atnaujinti ir kitiems matomiems darbams atlikti. Nežinia, kiek ten tiesos, bet sako, kurortų merai taip pat gauna didesnius atlyginimus…
Bet kas iš to kurorto eiliniam miesto gyventojui? Niekas iki šio to dorai žmonėms ir nepaaiškino, nors tai visiems ir taip akivaizdu: dar didesnės kainos kavinėse, gatvėse daugiau automobilių, mokamos stovėjimo aikštelės, o lankytinų vietų prieigose dar daugiau paliktų šiukšlių… Už kurias, tikėtina, per didėjančius mokesčius sumoka tas pats eilinis kurortinio miesto gyventojas.
Skaičiuojama, kad vietinių turistų srautai pernai kai kuriuose Utenos regiono miestuose mažėjo. Dėl to pernelyg nusiminti nereikėtų – svarbiausia siekti kurorto statuso, nors tiems siekiams prireiktų bent kelių dešimtmečių. Ir visai ne bėda, kad į kai kurias miestų autobusų stotis jau nebeužsuka autobusai, kuriais turistai galėtų atvykti į Ignaliną ar Zarasus. Kaip sakė vienas vietos valdžios atstovas, turistai autobusais nevažinėja. Taip, jie turi daug pinigų ir skraido orlaiviais, tad ne aplinkkelius tieskim ir naujus tiltus statykim, o ruoškim dirvą, kur leisis regionų miestų vardais papuošti orlaiviai…