Jau pusantro mėnesio Lietuva priklauso Šiaurės šalių elektros biržos „Nord Pool Spot” prekybos zonai, tačiau lietuviai į rekordines žemumas pasiekusias elektros kainas Skandinavijos šalyse vis tiek žiūri tik kaip katinas į lašinius.
Jau pusantro mėnesio Lietuva priklauso Šiaurės šalių elektros biržos „Nord Pool Spot” prekybos zonai, tačiau lietuviai į rekordines žemumas pasiekusias elektros kainas Skandinavijos šalyse vis tiek žiūri tik kaip katinas į lašinius. Mat mūsų valdžios vyrai apie tiesioginę jungtį su Švedija daugelį metų tik kalbėjo, bet darė mažai. Iki Lietuvai įsijungiant į „Nord Pool Spot” prekybos zoną didmeninė elektros kaina svyravo apie 15 ct už kilovatvalandę (kWh). Bet jau pirmąją prekybos naujoje biržoje dieną Lietuva elektrą pirko po 24,1 ct/kWh, nors Estija tą pačią dieną mokėjo vos po 10,2 cento už kWh, o Švedijoje ir Norvegijoje elektros kainos buvo kritusios iki 2 ct/kWh. Skaičiuojant pirmojo „Nord Pool Spot” veikimo mėnesio kainų vidurkius, Estijoje elektra buvo apie 40 proc. pigesnė nei Lietuvoje. Kodėl pas mus elektra gerokai brangesnė nei pas kaimynus, „Respublika” teiravosi estiška energija Lietuvoje prekiaujančios bendrovės „Enefit” direktoriaus Liutauro Liutkevičiaus.
„Nors prisijungėme prie „Nord Pool Spot” prekybos zonos ir taikome tuos pačius prekybos principus, tai nepakeitė fakto, kad Lietuva yra energetinė sala, – sakė L. Liutkevičius. – Nėra tiesioginės jungties su Šiaurės šalimis, o elektros energijos jungtis tarp Estijos ir Latvijos yra per mažo galingumo – neįmanoma perduoti viso norimo elektros kiekio. Kai pigesnė elektra natūraliai negali pasiekti Lietuvos, pasiūlymus teikia kuris nors kitas energijos tiekėjas”. Kiti tiekėjai – Lietuvos elektros energijos gamintojai arba rusiškos elektros importuotojai, kurių siūloma kaina kelis kartus didesnė nei Skandinavijoje. Šiemet per 6 mėn. elektros energijos importas sudarė 68 proc., didžioji jo dalis – iš Rusijos. Pirkti elektrą už panašią kainą kaip ir Baltijos kaimynės Lietuva gali tikėtis 2015 m. pabaigoje, jeigu pavyks sėkmingai įgyvendinti „NordBalt” projektą – nutiesti kabelį su Švedija.
Šiuo metu „NordBalt” jau pajudėjęs iš mirties taško. Pasak projektą įgyvendinančios bendrovės „Litgrid” Korporatyvinių reikalų departamento direktorės Vilijos Railaitės, visa „NordBalt” projekto vertė yra 1,471 mlrd. litų. Lietuvos dalis jame sudaro apie 800 mln. litų. Projektui finansuoti 226 mln. litų skyrė ES, likusi dalis bus finansuojama iš lėšų, surenkamų už viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) teikimą. Elektros energijos vartotojai jau dabar moka už „NordBalt” statybą nuo kiekvienos elektros kilovatvalandės.
487681 39831I enjoy your composing style, do carry on creating! I will probably be back! 780814