
Savaitraštis „Lietuvos sveikata“ ir portalas lsveiktata.lt publikuoja Simos Kazarian straipsnį, kuriame analizuojama padėtis Anykščių rajono ligoninėje – „Negi Anykščių ligoninė virto širdininkų kalėjimu“. Perspausdiname šią publikaciją.
„Aplenksiu šią ligoninę ratu kilometriniu. Jau geriau numirti namie“, – sako anykštėnė Laima Zelevienė, kurios vyras po klinikinės mirties sustojus širdžiai buvo atgaivintas, nuvežtas į Anykščių ligoninę ir, kaip teigiama, prieš artimųjų valią laikomas Reanimacijos skyriuje, atsisakant pervežti į aukštesnio lygio įstaigą. Aiškėja, kad tai – ne pirmas panašus atvejis. Ligoninės vadovybė kaltinimus neigia.
Liepos pradžioje Anykščių ligoninės reanimacijoje po klinikinės mirties atsidūrusį pacientą vadovybė atsisakė perkelti į trečio lygio ligoninę, nors to prašė artimieji. Prieš tai panašus įvykis paviešintas 2024 metais. „Lietuvos sveikatos“ žiniomis, jų būta ir daugiau. Tai įvykę prie skirtingų ligoninės vadovų, Reanimacijos skyriui vadovaujant tam pačiam gydytojui Viliui Januškai. Jis ir ligoninės vadovas Dalius Drunga tai neigia – esą pacientai nepervežami, nes jų nepriima trečio lygio įstaigos, kadangi ten nėra vietų.
Beje, Anykščių ligoninė patiria finansinių ir veiklos sunkumų. Mero dienotvarkėje galima stebėti kelis susitikimus su įstaigos vadovu D.Drunga. Šis rajono vadovams teigė, kad reanimacija veikia „ketvirtadaliu pajėgumų“
Prašė išvaduoti iš ligoninės
Anykščių rajono laikraštis „Anykšta“ paskelbė, kad birželio 27-ąją į redakciją kreipėsi klinikinę mirtį patyrusio, Anykščių ligoninės reanimacijoje gulinčio Aleksandro Zelevo artimieji. Jie prašė redakcijos padėti išvaduoti vyriškį iš Anykščių ligoninės, į kurią jis buvo atvežtas birželio 22-ąją ir laikomas prieš artimųjų valią, kaip jie tikino, nesuteikiant reikalingo gydymo.
Paciento žmona Laima Zelevienė „Lietuvos sveikatai“ pasakojo, kad į septintą dešimtį įkopęs jos vyras jau buvo patyręs tris infarktus (paskutinį prieš kelerius metus), kai birželio 22-ąją darbe netikėtai pasidarė bloga ir jis parkrito. Pasirodo, sustojo širdis. Vyriškį išgelbėjo netoliese buvusi moteris, mokanti daryti širdies masažą, atgaivinusi jį dar iki atvykstant greitajai.
„Greitoji vyrą vežė ne į Panevėžį, o į Anykščius. Tačiau ten jis buvo praktiškai negydomas. Jam labai skaudėjo krūtinę, šonus, duso be galo. Jis negalėjo gulėti – visą laiką klūpėjo arba sėdėjo“, – pasakojo L.Zelevienė.
„Kai prašiau siųsti į Panevėžį, pasakė: susirask kardiologą, išsiųsiu. Na, kur aš jį rasiu? Skambinome ir į privačias įstaigas, bet su mumis niekas nekalba. Čia gi daktaro darbas, aš netgi nemoku paaiškinti, kokia jo diagnozė… Tada ir paskambinau poniai Gražinai Šmigelskienei iš „Anykštos“. Ji per pusvalandį viską sutvarkė“, – prisimena pašnekovė.
Į Respublikinę Panevėžio ligoninę pacientas išvežtas birželio 30-ąją.
Panevėžys pastatė ant kojų
„Nuvežėme į Panevėžį gyvą lavoną. Mums taip ten pasakė. Bet įvyko stebuklas – jis pasidavė gydymui, širdelė pradėjo tuksėti. Vyru ėmė rūpintis puiki daktarė, ji iškart nustatė problemą ir mums išaiškino, kad jam susikaupė skysčiai, užspaudė kokią tai gyslą ir širdis sustojo. Todėl po to nelaimingo atsitikimo vyrui reikėjo varyti skysčius iškart. Kai išvežėm Panevėžin, jie ir pradėjo tai daryti, jis pradėjo atsigaudinėt, o į pavakarę pasidarė lengviau kvėpuoti. Dabar jį daktarė prižiūri, skambina, sakė, rugsėjį kažkokį aparačiuką dės“, – pasakojo L.Zelevienė, teigianti, jog „laiko labai didelį pyktį ant Anykščių ligoninės“.
„Ją aplenksiu ratu kilometriniu. Jau geriau numirti namie“, – neslepia apmaudo moteris.
L.Zalevienė piktinasi, kodėl niekas ligoninėje prisiima atsakomybės: „Kaip dirbo, taip dirba vedėjas, direktorius direktoriauja, visi, kurie gydo širdies ligas ir numeta žmogų numirti, jie toliau gyvena, o klaidos guli po žeme. Niekam nieko blogo nelinkiu, tegul jie visi gyvena, bet tik tegul nemarina žmonių su tokia ligonine. Jei ne Panevėžys, mano vyras jau būtų miręs.“
Reanimacijai trūksta pacientų
Atsakinga už sveikatos apsaugą savivaldybėje Anykščių vicemerė Audronė Savickienė „Lietuvos sveikatai“ neigė, kad pacientai patekę į ligoninės Reanimacijos skyrių „įkalinami“, tai yra neišleidžiant gydytis kitose ligoninėse.
„Iš Anykščių rajono savivaldybės ligoninės visų skyrių pacientai, pareiškę norą, gali vykti gydytis į kitas gydymo įstaigas“, – trumpai atsakė ji.
Įdomu, kad ligoninės direktorius D.Drunga rajono vadovams jau anksčiau yra teigęs, kad ligoninės reanimacija veikia tik „ketvirtadaliu pajėgumų“. Paprašėme patikslinti, ką jis turi omenyje. „Anykščių ligoninėje visuose skyriuose užtikrinamas pakankamas darbuotojų skaičius, – „Lietuvos sveikatai“ aiškino jis. – Jūs tikriausiai turite omenyje tai, kad mūsų Reanimacijos skyrius gali priimti iki šešių pacientų, tačiau dažniausiai skyriuje gydomi vos keli ar tik vienas pacientas.“
„Tai nereiškia, kad skyrius neveikia. Tai reiškia, kad, mūsų laimei, skyriaus pakanka miesto ir rajono gyventojų poreikiams atliepti. Tokiame skyriuje praverčia turėti kiek daugiau vietų, nes tai yra savotiškas apsidraudimas nelaimės atveju. Būtų daug prasčiau, jei skyrius būtų per mažas ir negalėtume priimti pacientų“, – teigė ligoninės vadovas.
Direktorius kaltę neigia
Tačiau ar dėl sumažėjusių paslaugų apimčių ligoninė nesuinteresuota laikyti pacientų pas save ir būtent Reanimacijos skyriuje? Paprašėme D.Drungos pakomentuoti paviešintus atvejus, kuomet pacientai iš jo vadovaujamos ligoninės nepervežami į didesnes ligonines.
„Suprantu pacientų artimųjų susirūpinimą ir pyktį, esu buvęs panašiose situacijose ir tikrai niekam nelinkiu patirti to nerimo, pykčio ir liūdesio, kuris kyla matant, kaip sunku mūsų artimiesiems“, – „Lietuvos sveikatai“ teigė D.Drunga.
Tačiau, jo teigimu, tai yra tik viena šio medalio pusė.
„Atkreipiame dėmesį, kad pacientai į kitas įstaigas perkeliami ne pagal paciento artimųjų prašymą, o pagal aiškiai apibrėžtas indikacijas, suderinus su įstaiga, į kurią perkeliama. Šis perkėlimas nėra įmanomas tiesiog paprašius, net jei norėtume tai padaryti – su tuo sutikti turi ir priimanti ligoninė“, – aiškino Anykščių ligoninės vadovas Dalius Drunga.
Jo teigimu, sklandžiai vyksta pacientų perkėlimas pagal konkrečias problemų grupes (insultas, infarktas, daugybinės traumos), kiti perkėlimai vyksta sunkiai.
„Taip yra, nes dažnai norimoje ligoninėje nėra vietų arba pas mus taikomas gydymas yra tinkamas ir gali būti tęsiamas Anykščiuose, todėl negalime pagrįsti perkėlimo – priimančiai ligoninei reikia aiškios medicininės priežasties norint svarstyti paciento priėmimą“, – tikino jis.
„Mums patiems labai skaudu susiduriant su situacija, kurioje pacientai nori papildomo saugumo ar emocinės ramybės, kuri atsiranda gydantis didesnėje gydymo įstaigoje, bet mes tiesiog negalime įvykdyti jų norų. Šioje situacijoje visi jaučiasi prastai ir nėra gero sprendimo, išskyrus tai, jog dirbsime siekiant gerinti mūsų teikiamas paslaugas ir jų kokybę ir taip, tikiuosi, susigrąžinsime miesto ir rajono gyventojų pasitikėjimą ir jiems bus tiek ramu, tiek ir jauku gydytis pas mus“, – sakė ligoninės vadovas D.Drunga.
Laikė su infarktu
Tačiau neatrodo, kad pacientai su infarktais perkeliami „labai sklandžiai“, kaip sako D.Drunga. Straipsnyje jau minėta ,,Anykštos“ vyriausioji redaktorė G.Šmigelskienė prieš gerus metus susidūrė su beveik identiška situacija kaip L.Zelevienė.
Pernai metų sausį jos vyras Vidmantas, „Anykštos“ žurnalistas, su greitąja buvo nuvežtas į Anykščių ligoninę dėl parą trunkančių skausmų širdies plote. Kaip prisiminė moteris, iš gydytojų taip ir nesulaukusi vyro diagnozės – medikai jai teigė, esą skausmai galėjo kilti dėl senos stuburo traumos. „Gydytojai reagavo tik tuomet, kai paskambinau tuometiniam Anykščių ligoninės direktoriui, gydytojui Daliui Vaiginui. Savo ausimis girdėjau, kaip jis susisiekia su skyriumi, kaip kalba apie šimtus kartų padidėjusį troponiną. Deja, tuomet daktarų reakcija pasibaigė Vidmanto perkėlimu į reanimaciją“, – pasakojo G.Šmigelskienė.
Galiausiai šiaip ne taip ji išsireikalavo sutuoktinį perkelti į Panevėžį, kur 22 val. jam nustatytas infarktas. Į pagrindinę kraujagyslę įstatytas stentas, o vėliau jam nustatytas nedalyvumas.
Taip pat ji pažįsta pacientę, kuriai buvo stiprus širdies nepakankamumas, plaučių uždegimas, aukšta temperatūra, bet ji gydyta Anykščių ligoninėje. Nors kardiologas ten dirba tik kartą per mėnesį. „Greitoji moterį atvežė į Anykščių ligoninę, nors artimieji prašė vežti į Respublikinę Panevėžio ligoninę, kuri jiems, beje, yra arčiau nei Anykščių. Kažkaip pavyko stabilizuoti jos būklę, ligonė išleista namo, – laimingesnį atvejį pasakojo pašnekovė. – Tačiau vis tiek nesuprantu, kaip jie apsiima gydyti tokius pacientus, kuriems gydyti neturi nei specialistų, nei galimybių. Kodėl jie širdininkus užsispyrę laiko čia, atsisako perkelti į aukštesnio lygio ligoninę ir rizikuoja pacientų sveikata bei gyvybe?“
Pernai metų ligoninės ataskaita rodo, kad 2024 metais į kitas asmens sveikatos priežiūros įstaigas (Panevėžio, Vilniaus, Kauno ir kt. ) perkelta 90 pacientų. „Iš reanimacijos – 32, vidaus ligų poskyrio – 40, neurologijos poskyrio – 7“, – rašoma ataskaitoje.
Licencijos kardiologijos stacionarui neturi
Pasiteiravus apie šią situaciją Akreditavimo tarnybos, ar gali ligoninė apsiimti gydyti tokius pacientus, tarnyba atsakė, kad Anykščių ligoninė pacientams gali teikti tik būtinąją pagalbą, kol jis yra išgabenamas. Tarnybos Įstaigų veiklos skyriaus vedėja Inga Lukšienė nurodė, kad šiuo klausimu vadovaujamasi ministro įsakymu Nr. V-244.
„Ūmiais atvejais Anykščių ligoninė gali suteikti tik būtinąją pagalbą, kol pacientas bus pervežtas į tarpinę ligoninę arba į centrą. Kaip matyti iš asmens sveikatos priežiūros įstaigos licencijos antrinės stacionarinės asmens sveikatos priežiūros kardiologijos paslaugų ji neteikia, tik ambulatorines“, – teigė I.Lukšienė ir priduria, kad todėl turėti gydytoją kardiologą ištisą parą reikalavimo nėra.
Nenutrūkstamai (visomis dienomis, ištisomis paromis) dirbantis gydytojas kardiologas turi būti tarpinėje ligoninėje, kur gali būti gabenami pacientai miokardo infarktui gydyti. Tačiau net ir tokioje – tarpinėje ligoninėje – sunkus pacientas neturi užsibūti.
Ministro įsakymas (Nr. V-244) nurodo, kad GMP brigados sveikatos priežiūros specialistui įtarus ūminį miokardo infarktą, kai ST segmentas padarius kardiogramą pakilęs, pacientas per 90 minučių gali būti pervežamas į artimiausią tretinio lygio stacionarines suaugusiųjų kardiologijos asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančią įstaigą.
Į tarpinę antrinio lygio ligoninę tokiu atveju jis vežamas tik esant vienai iš šių sąlygų: jei negalima spėti to padaryti per 90 minučių nuo diagnostikos, jei negalima užtikrinti gyvybinių funkcijų transportavimo metu. Pacientui atvykus, turi būti per 30 min. taikomas fibrinolizinis gydymas, o po jo pacientas skubiai per parą turi būti išgabentas į tretinio lygio įstaigą.
Interviu.
Anykščių ligoninės Anesteziologijos-reanimacijos skyriaus vedėjas Vilius Januška:
– Norisi išgirsti jūsų poziciją dėl paciento Aleksandro Zelevo. Ar tiesa, kad neišleidote jo gydytis į Panevėžį?
– Spaudoje pasirodė netiksli informacija. Nebuvo tai skubus atvejis, kad būtų reikėję žūtbūt vežti. Tai – lėtinis ligonis, aišku, su pagausėjusia terapine patologija tuo metu, bet jis buvo visiškai stabilizuotas. Tolesniam ištyrimui ir gydymui, aišku, būtų gerai perkelti į stacionarą, kur yra kardiologai, nes mes jo neturime. Apie tai su namiškiais pašnekėta, skambinausi į Panevėžį birželio 26 dieną dėl galimybės perkelti. Ten pasakė, kad skyriai perpildyti, galimybių suderinti nėra. Kadangi būklė nereikalauja labai skubaus perkėlimo, suderinome, kad tai padarysime po savaitgalio, tą klausimą baigsime derinti birželio 30 d., pirmadienį.
Namiškiam nelabai patiko laukti. Birželio 27 dieną turėjau dienos atostogas, per tą laiką jie derino kitais keliais. Bet suderino, ką buvau suderinęs pats.
Jis gulėjo reanimacijos skyriuje, kad būtų saugiau, bet pagal būklę galėjo būti ir kitam skyriuje – jam nereikėjo reanimacijos intensyvios terapijos.
– Ar šalinote skysčių perteklių A.Zelevui? Artimieji abejoja, ar Anykščiuose tai buvo atlikta.
– Dėl širdies nepakankamumo skiriami vaistai skatina šlapimo išsiskyrimą, be abejo, intraveniškai Zelevui skirti vaistai. Panevėžyje po echoskopijos, kitų tyrimų, galėjo ten forsuoti didesnėmis dozėms, bet pas mus irgi buvo skirta.
– Pas jus A.Zelevui neatlikta echoskopija?
– Ne, pas mus nėra galimybės, nėra kardiologo echoskopijai. Atvažiuoja kartą du per mėnesį, tai jei tomis dienom nėra, vadinasi, nėra.
– Šiaip jau jūs kaip ir neturite teisės gydyti kardiologinių ligonių?
– Mes teikiame pilnai kaip reanimacinę pagalbą su plaučių, širdies, neuralginėmis patologijomis, turime licenciją suaugusiems ir vaikams. Netiesa, kad negalime gydyti, galime, pas mus daug ligonių pakliūva su lėtinėmis problemomis ir, aišku, paūmėjusiais kitais dalykais.
– Vidmantą Šmigelską ištiko infarktas. Jo kažkodėl irgi nenorėjote perkelti į Panevėžį.
– Galiu tik pasakyti, kad žiniasklaida aprašo iš savo pusės, ir ten yra daug neatitikimų. Melu nepavadinsi, bet netikslumų tikrai būna. Aišku, antros pusės niekas neišklauso ir komentuoti sunkiau. Nenoriu įsivelti į diskusijas. Jis irgi buvo perkeltas ištyrimui ir diagnozei patikslinti. Irgi ten buvo visiškai stabilus ligonis. O kad žurnalistai nustato ligas, organizuoja pervežimą… Galima visko prirašyti…
– Tai neigiate, kad pacientai kalinami Reanimacijos skyriuje, kur yra laikomi prieš artimųjų valią?
– Jei matai pacientą, kurio namiškiai yra tokie, tai nesinori tokių ligonių turėti. Pagalvokit, ar man, kitiems daktarams to reikia? Kaip tik norisi greičiau išspręsti. Jei skubos tvarka – skubos, jei galima laukti – pagal galimybes. Pas kardiologus pakliūti.
Vadovauti ligoninei.Cia ne kiaulide kokia ,cia zmones per jo ambicijas ir kvailuma mirsta . Tegu nesdinasi atgal i savo Utena ,is kur isvytas buvo irgi ne be priezasties
rajono ligoninė prie visų ją valdžiusių direktorių (vadovų) yra geras kapšas politikams
Kokį ten š… mala Januška ir tas drungnas vandenėlis. Kiek atsimenu ligoninė atsisakė komentuoti tiek Šmigelsko tiek Zelevo atvejus. Dabar sako kad jų neišklausė. Bet vietiniai žino kas ir kaip. Prisimininkim buvusio mero pavaduotojo Valentino Patumsio atvejį kuris į Anykščių ligoninę atvairavo pats, bet išvyko grabe. Ar aiškinosi kas kodėl mirė Valentinas? Ar vyko tyrimas? Kažin ko jo marti rajono tarybos narė Gabrielė Patumsienė apie tai nutyli.
Ten irgi baius atvejas buvo.Jei stebėjimo palata,nesiklokit patalų darbuotojai!
Patumsio atvejas,tai tikrai be žoďžių.
Tai nebėra gal tos šeimos???
Atrodo kad psichopatas toje ligononėje dirba. Sveikos psichikos žmogus nesimėgautų kitų nelaimėmis ir skausmu.
Niekas gal ir nesimėgauja.Tiesiog toks darbas atbukina.Laikas daro savo.
Įdomu, kodėl visiem nepatinka laukti?Be reikalo žmonės triukšmo nekelia . Baisūs dalykai toje ligoninėje vyksta,jei tokie skundai? Kažkodėl artimieji visą laiką kalti?Amžinybės nėra,bet kažkodėl l Panevežyje skiriamas gydymas padeda?
Uždaryti visai tą ligoninę, būtų ramiau visiems. Paminėti keli atvejai, o kiek jų yra ištikrųjų! Kam tokia ligoninė, jei visi bijo į ją patekti?