Traupio seniūnijos seniūnė Daiva Tolušytė: „Seniūnija sensta“

Portalo anyksta.lt redaktorius Robertas ALEKSIEJŪNAS apie Traupio seniūnijos aktualijas kalbėjosi su šios seniūnijos seniūnė Daiva TOLUŠYTE.

– Kokias seniūnijos problemas sprendėte šiandien?

– Šiandien? Kelius greideriuojam. Per miškus keliai prastesni, kur labiau įvažinėti – geresni. Anksčiau lietūs buvo paplovę vieną kelią, bet neypatingai, lyginant su kitomis seniūnijomis.

Dar čia su bendruomene turėjome susitikimą dėl dalyvaujamojo biudžeto projekto. Mes Traupyje  valome tvenkinį, ten bus suoliukai pastatyti, bus persirengimo kabina. Tai yra bendruomenės projektas, bet mes, seniūnija, už projektą atsakingi.

 – Kokie Jūsų artimiausi darbo planai?

– Atostogos. Atostogausiu  iki rugsėjo 5-os. Bet iš tikrųjų, tai palieku kelius greideriuoti, nes tik šiandien pradėjo – žvyruos, surašėm visus defektinius aktus. Paliksiu pavaduotojai prižiūrėt. O šiaip iš didesnių darbų – toliau prižiūrėti, kad tą dalyvaujamojo biudžeto projektą iki galo padarytų tvarkingai, kaip priklauso. Na ir su gyventojais – kiekvieną dieną kažkas ateina, kažkas kažko paklausia, kažko užeina.

 – Kokiomis nuotaikomis gyvena seniūnijos žmonės?

– Nevienareikšmiškas atsakymas. Yra kategorija žmonių, kurie visą laiką nepatenkinti viskuo absoliučiai, jiems visi kalti, tik ne jie patys. Yra ir tokie, kurie visą laiką pagelbės, su jais pasitarsim, padarysim ir yra tokie, kuriems vieną kartą gerai, kitą kartą blogai, žiūrint kokius klausimus palieti. Įvairios nuotaikos.

Iš tikrųjų, seniūnija sensta, daug vyresnio amžiaus žmonių, o vaikų, jaunimo mažai belikę. Visi senstam ir tų problemų daugiau socialinių atsiranda. Su metais vieni žmonės piktesni pasidaro, o kiti – atvirkščiai.

 – Kaip dažnai ir dėl ko lankotės seniūnijų kaimuose? Kuriame paskutinį kartą buvote?

– Ne tiek daug aš čia tų kaimų turiu. Vakar buvau Levaniškyje, nes ten mūsų visuomenei naudingos veiklos atidirbinėtojai dirba, reikia pasižiūrėti, nes šiuo metu pavaduotoja ir specialistė atostogauja, tai daugiau tokio rūpesčio. Prie parko (Pauliaus Glemžos – red. past.) bendruomenė per projektus darė maudyklą, aplink šienavo, tvarkė.

Kartais į kaimus tenka važiuoti kelias dienas iš eilės, kartais per savaitę porą kartų – žiūrint, kokie reikalai, kokios problemos. Sakykim, tų kelių vis važiuoji žiūrėti, pakelių šienavimų.

 – Kiek kartų šią vasarą buvo šienaujamos seniūnijos viešosios teritorijos?

– Čia irgi, kaip kurios. Sakykim, prieš seniūniją yra mūsų didelis sodas, miestelio centras… Jei neklystu, tai buvo šienaujamas kokius aštuonis kartus. Šiemet žolė, žinot patys, kaip auga. Ten, kur kažkokie parkai, kur atokiau, tai šienavome tris keturis kartus. Centras daugiau šienaujamas, pakraščiai – truputį mažiau.

Žiūrim ir į finansus, ir žolės aukštį. Jeigu žolę perauginsi, tai irgi ją daugiau kainuos nušienauti. Bet jei taip idealiai viešąsias erdves prižiūrėti visur, tai nėra nei finansų, nei tų žmogiškųjų išteklių. Dažniausiai ūkvedys su technika šienauja ir visuomenei naudingos veiklos atidirbinėtojai.

– Kiek gyventojų atlieka visuomenei naudingą darbą? Ar noriai dirba?

– Turiu jų panašiai apie 20 Traupyje ir Levaniškyje. Iš tikrųjų, mažyn eina šie žmogiškieji resursai. Jie vis tiek ateina, noriai ar nenoriai, nes turi atidirbti, už tai pašalpas gauna. Stengiuosi visuomenei naudingą darbą atliekančius žmones prižiūrėti, bet visokių išimčių būna, kartais ir iš žmogiškosios pusės pasižiūri.

 – Ar prasidėjus rudeniui seniūnijos gatvės neskendės tamsoje? Kokie gyventojų norai šiuo klausimu?

– Kada savivaldybė apšvietimą pajungs, tada pajungs, mes patys nesireguliuojam. Gyventojai norėtų, kad gatvės ilgiau būtų apšviečiamos vakare ir mažiau ryte. Girdėjau tokių nusiskundimų, kad ryte, kai anksčiau pradeda aušt, tai nebelabai reikia tos šviesos.

Yra kelios tokios gatvytės, kur būtų neblogai apšvietimo stulpą pastatyti ir lempą pakabinti, bet pagrindinės mūsų gatvės Traupyje ir Levaniškyje apšviestos.

 – Ar pastebite, kad seniūnijoje vyksta verslo plėtra, kyla naujai statomi namai?

– Be ūkininkų mūsų seniūnijoje verslininkų nėra. Pas mus Levaniškyje kultūros namus nupirko ir jie ten tvarkosi, pastato stogą lopo ir ruošiasi ten su mediena dirbti.

Naujai besistatančių namus… Čia vieną tik po gaisro atstato, daugiau besistatančių kaip ir nėra.

Žmonės labai tvarkosi savo sodybas. Važiuoji per gyvenvietę ir gražu žiūrėt. Aišku,yra vienas kitas skaudulys, bet iš esmės kaimai tikrai gražėja. Anksčiau gyvenvietėse prie namų daržai būdavo, o dabar vejos, pievutės. Kažkaip pasikeitė pats gyvenimas.

 – Kaip manote, ar Anykščių rajone reikia mažinti seniūnijų skaičių?

– Ne. Sumažinus – vėl papildomos išlaidos gyventojams, naujai gyvenamosios vietos deklaravimas, turto persirašymai visi. Nes jei naikinama seniūnija, savaime aišku, kad ji prie kažko jungiama.

 – Ar reikalinga Anykščių miesto seniūnija?

– Ji jau seniai reikalinga, iš tikrųjų. Visi savivaldybės skyriai tvarkosi, priima gyventojus, bet susidaro tie krūviai, man atrodo. Būtų seniūnija, būtų atsakingi darbuotojai, seniūnas, būtų viskas, sakyčiau, gal sklandžiau. Ir tos problemos paprasčiau sprendžiamos. Kažkaip, kai yra šeimininkas, truputį paprasčiau.

 – Minėjote, kad atostogausite. Ką veiksite per atostogas?

– Nieko ypatingo. Iš Lietuvos neišvažiuosiu. Mėgstu skaityti, pakeliauti ir šiaip, dabar toks metas… Turiu savo daržą, reikia pasitvarkyti. Auginu daržoves – agurkus, pomidorus, cukinijas, bulves. Derlius šiemet neblogas. Labai gražūs svogūnai, agurkai, bet visai nėra moliūgų.