Gera man čia, Anykščiuose, o ir mano akytės jau puikiai mato… Globėja juokauja, kad kartais net mažiau galėčiau matyti, nes manęs visur pilna. Bet kitaip ir būti negali – juk tiek namuose darbų! Jeigu jums mano globėja ką nors apie mane pasakos, tikėkit ne viskuo – kartais ji „sutirština” spalvas. Pavyzdžiui, ji sako, jog aš laipau užuolaidomis! MELAS! Aš tik patikrinau, ar jos tvirtai laikosi pakabintos, maža, kada gali prireikt jomis lipti. Na, patikrinau kartą, kitą, trečią ir viskas… Na, truputėlį pasisupau… Ir kas čia blogo? Žinau, žinau, kad taip negalima ir pasistengsiu to nedaryti.
Gera man čia, Anykščiuose, o ir mano akytės jau puikiai mato… Globėja juokauja, kad kartais net mažiau galėčiau matyti, nes manęs visur pilna. Bet kitaip ir būti negali – juk tiek namuose darbų! Jeigu jums mano globėja ką nors apie mane pasakos, tikėkit ne viskuo – kartais ji „sutirština” spalvas. Pavyzdžiui, ji sako, jog aš laipau užuolaidomis! MELAS! Aš tik patikrinau, ar jos tvirtai laikosi pakabintos, maža, kada gali prireikt jomis lipti. Na, patikrinau kartą, kitą, trečią ir viskas… Na, truputėlį pasisupau… Ir kas čia blogo? Žinau, žinau, kad taip negalima ir pasistengsiu to nedaryti.
Jeigu globėja pasakos, kad aš drovus, irgi netikėk. Aš bijau pamilti, juk išsiskirti tada bus labai sunku… Aš stebiu žmones iš tolo, kartais prieinu labai arti, bet man labai nedrąsu… Tačiau, kai TU mane pakviesi keliauti namo, aš stipriai stipriai prie tavęs prisiglausiu ir tapsiu TAVO katinu. Gerai? Tik niekaip nesuprantu, kodėl taip ilgai manęs nesurandi? Aš labai noriu namo…
Girdėjau, kad Anykščiuose žiemą žmonės moka labai daug pinigėlių už šildymą. Nežinau, ką reiškia pinigai, nes jų niekada nesu turėjęs, bet ką reiškia šiluma – puikiai įsivaizduoju. Tai reiškia, jog susirangai ant mylimų kelių ir snaudi… Apsilaižai per miegus, murkteli ir toliau sapnuoji… Pažadu, jog TAU šiluma tikrai nereikės rūpintis, aš būsiu pats geriausias šildytuvas. Prisiekiu savo letena!
Išduosiu paslaptį – aš puikiai moku „galabyti” peles. Tad puikiausiai galiu gyventi sodyboje. Turiu vieną pelę, kurią jau beveik sudorojau – uodegą jau nuplėšiau. Globėja juokiasi, kad ta pelė žaislinė… Na ir kas? Jeigu jau žaislinė, tai – ne pelė? Jeigu mane pasikviesi gyventi kartu, prisiekiu, jog gaudysiu ir tikras peles. Prisiekiu kita savo letena!
Jeigu bijai dėl mano praeities, galiu TAVE nuraminti – aš jau pamiršau, ką reiškia gyventi šiluminėje trasoje tuščiu pilveliu. Tas košmaras jau seniai man iš galvos išgaravo. Tiesa, kartais prisimenu mamą ir jos murktas pasakas, bet tikiu, kad greitai pasakas man seksi TU. Ir aš tau pamurksiu įvairiausių istorijų iš katinų gyvenimo…
Na, ar jau keliauji pas mane? Labai TAVĘS laukiu! Paskubėk! Beje, jeigu TAU įdomu, kodėl negaliu likti pas globėją, pasakysiu – ji turi tooookią baisią katę, kuri mano esanti Visatos karalienė, kad man net kailiukas pašiurpsta apie ją pagalvojus. Aš noriu gyventi draugiškai, o ta „karalienė” nežino, kas yra draugystė.
Taigi, ar jau galim keliauti namo? Paskambink mano globėjai tel. (8-679) 14209 arba parašyk laišką daiva.g@anyksta.lt.
Laukiu TAVĘS!
P.S. Toks aš buvau prieš atvažiuodamas į Anykščius, o dabar esu sveikut sveikutėlis katinas…
