Pedagogams sutarus dėl algų kėlimo, to paties prašo ir aukštųjų mokyklų darbuotojai

Siekiant įgyvendinti įsipareigojimus dėl pedagogų ir mokslo darbuotojų darbo užmokesčio didinimo, Seimo Švietimo ir mokslo komitetas siūlo numatyti papildomus asignavimus Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM), kurių prireiks atsižvelgiant į su profsąjungomis savaitės pradžioje pasiektą kompromisą.

Tačiau pateiktam siūlymui nepritaria šakos kolektyvinę sutartį pasirašęs Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas.

„Šiuo metu mokytojai tam tikrą susitarimą yra pasiekę, bet su aukštųjų mokyklų darbuotojais šis susitarimas nėra pasiektas“, – komiteto posėdyje trečiadienį teigė minėtos profsąjungos pirmininkas Sigitas Vaitkevičius.

Kaip skelbė BNS, pernai spalį atnaujintoje šakos kolektyvinėje sutartyje numatyta, kad kasmet iki 2028-ųjų pedagogams atlyginimai bus didinami 5 proc. daugiau nei prognozuojamas tų metų šalies vidutinio darbo užmokesčio augimas.

Pagal šį susitarimą mokytojų algos jau nuo sausio turėjo didėti 7,65 proc., tačiau Finansų ministerijos skaičiavimai numatė, kad mokytojų algos kitąmet augs 5 procentais.

ŠMSM pirmadienį paskelbė derybose su švietimo profsąjungomis sutarusi, kad mokytojų algos nuo 2026-ųjų rugsėjo 1 dienos didės 11,5 procento. 

Komitete pateiktais duomenimis, 2027 metais ministerijai reikėtų papildomai skirti 214 842 tūkst. eurų, 2028 metais – 214 842 tūkst. eurų. Numatomas finansavimo šaltinis – mokestinių pajamų padidėjimas dėl ekonomikos augimo.

Tokiam komiteto pirmininkės Vaidos Aleknavičienės ir švietimo ministrės Ramintos Popovienės pasiūlymui palaikymą išreiškė aštuoni komiteto nariai, du – tarp kurių ir buvusi ŠMSM vadovė konservatorė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė – susilaikė.

„Finansų ministerijos pateikti skaičiavimai ir tai, ką mes pasiūlėme pirminiais variantais, žinome, kad tai neatitiko pirmiausia susitarimo su profesinėmis sąjungomis ir mes patys akcentavome, kad mokytojų darbo užmokestis ir ne tik pedagogų, bet ir (…) mokslo darbuotojų, ir dėstytojų yra vienas iš prioritetų“, – posėdyje kalbėjo R. Popovienė.

„Pirmadienį buvom susitikę visos profesinės sąjungos, dar kartą labai ilgai tarėmės, ilgai ieškojome įvairiausių variantų ir iš keturių variantų buvo rastas tas kompromisas“, – teigė ji.

Tokį alternatyvų darbo užmokesčio didinimo grafiką Vyriausybei siūlė Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjunga (LŠMPS).

„Padidinus 11,5 proc. nuo rugsėjo pirmos dienos (atlyginimus – BNS), mokytojai ir visi pedagogai 2027, 2028 metais išeina su didesne baze, tai yra su didesniais atlyginimais, neatsižvelgiant į tai, kokia ekonominė situacija bus tiek 2027, tiek 2028 metais. Tai šitoje vietoje pozicija yra mūsų strategiška žiūrint į priekį“, – sakė LŠMPS pirmininkas Egidijus Milešinas.

„Preliminarus susitarimas yra pasiektas, jeigu politikai mato galimybes skirti daugiau lėšų, mes visada už“, – pridūrė jis.

Ministrė R. Popovienė pridūrė, kad pirminį biudžeto varianto formavimą ir išankstinį derinimą su suinteresuotomis šalimis apsunkino tuomet vykęs Vyriausybės pasikeitimas.

S. Vaitkevičius teigė, kad jo atstovaujama profesinė sąjunga susitarimo nepalaikys.

„Šio pasitarimo nuostolis aukštųjų mokyklų darbuotojams yra apie 23 mln. (eurų – BNS) ir mes iš esmės nepritarsime šitokiam susitarimui šiemet, kadangi ministerija visiškai į derybas nėjo ir visiškai nebuvo derinamasi dėl būtent tokio aukštojo mokslo darbuotojams atlyginimų didinimo pasirinkimo“, – teigė jis.

Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas siūlė komitetui apsvarstyti galimybę šį klausimą aptarti papildomose derybose.

„Arba tada įsivertinkite papildomai, kadangi, jeigu mes nepasirašysime susitarimo, o mes tikrai jo nesame pasiruošę pasirašyti tokiomis sąlygomis, valstybei tai papildomai kainuos“, – kalbėjo S. Vaitkevičius.

„Pagal šakos kolektyvinę sutartį dabartinę galiojančią, ji liks galioti tokia, kokia yra, valstybė turės dar papildomai rasti apie 80 mln. (eurų – BNS) didinti darbo užmokestį, kaip numatyta dabartinėje šakos kolektyvinėje sutartyje nuo sausio pirmos dienos“, – teigė jis.

Komiteto narys konservatorius Liutauras Kazlavickas pabrėžė, kad vis dar yra laiko surasti visus tenkinantį ir įsipareigojimus atliepiantį sprendimą.

„Mes šiandien (…), kai kalbėjom apie atlyginimus reaguodami į (Lietuvos – BNS) aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo pasiūlymą, atsakėme, jog mes raginame Vyriausybę didinti darbo užmokestį pagal susitarimo dėl švietimo politikos įsipareigojimus ir Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinės sutarties“, – sakė parlamentaras.

„Patys esam kaip argumentą įvardinę, kad siūlymas, kurį mes siūlysime didint atlyginimus, turi pilnai atitikti kolektyvinę sutartį. Tai tiesiog dar yra laiko tą kolektyvinę sutartį atitikti, švietimo ministerija turėtų ją stengtis išpildyti“, – tikino jis.

Pristatytoms sąlygoms nepritarė ir Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotoja Erika Leiputė-Stundžienė, tačiau ši profsąjunga nėra pasirašiusi kolektyvinės šakos sutarties su ministerija ir kitomis profsąjungomis.