Genovaitė Petraškienė su mero dovanotomis gėlėmis. Nuotr. Tautvilio Užos
Birutė VENTERAITIENĖ
Lapkričio 8 dieną Anykščių A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus parodų salėje vyko rudeninis anykštėnų kraštotyrininkų ir tautodailininkų sambūris „Draugaukime – Bendraukime – Bendradarbiaukime“, skirtas tautodailininko Stanislovo Petraškos 90-osioms gimimo metinėms ir jo kūrybinės veiklos 50-mečiui paminėti.
Sambūrio pradžioje buvo pažiūrėtas muziejininko Aloyzo Janušio sukurtas filmukas apie S. Petrašką, kuriame tautodailininkas pasakoja, kaip gimsta jo akmens tapybos paveikslai.
T. Kontrimavičius kalbėjo, kad tautodailininkas yra išskirtinė asmenybė Lietuvoje: buvęs kariškis ryšininkas S. Petraška ilgus metus dirbo Anykščių elektros tinkluose. Už akmens tapybos kūrinius jam buvo įteikta Teresės Mikeliūnaitės kultūros premija (2006 m.).
Buvo pristatytas pedagogo Arūno Vilkončiaus siurprizas – du niekur nematyti S. Petraškos ankstyvosios kūrybos darbai. Vienas paveikslas vaizduoja Anykščių Šv. Mato bažnyčią, kitame paveiksle, kurio rėmas papuoštas šiaudų aplikacija, tautodailininkas pavaizdavo Anykščių vandens bokštą.
Prisiminimais apie S. Petrašką dalinosi žmona Genovaitė Šakalytė-Petraškienė ir sūnus Sigitas Petraška. Tautodailininko žmona sakė: „Stanislovas buvo labai geras. Ir jam visi buvo geri: ir kaimynai, ir pažįstami“. Tautodailininko sūnus inžinierius energetikas S. Petraška kalbėjo, kad tėtis viskuo domėjosi, o ką darydavo, stengėsi „daryti kruopščiai iki galo“. Nepatogumai šeimoje kildavo tik dėl lankytojų, kurių kartais į Anykščius atvykdavo pilnas autobusas ir visi keleiviai eidavo į privačius Petraškų namus paveikslų pažiūrėti. Sūnus prisipažino, kad šeimai žymiai lengviau tapo gyventi, kai A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus parodų salėje buvo įrengta nuolat veikianti jo tėčio akmens tapybos kūrinių ekspozicija. Sūnus pasakojo, jog tėtis taip pat kūrė pasakas ir eilėraščius. S. Petraška pristatė nematytą tėčio akmens tapybos darbą, vaizduojantį prakartėlę.
Kariškis, visuomenininkas Zenonas Mameniškis dalinosi prisiminimais, kaip su tautodailininku, savanoriu S. Petraška darbavosi Savanoriškos krašto apsaugos tarnyboje. Anykščių rajono meras Kęstutis Tubis kalbėjo: „Su tautodailininku teko pora metų padainuoti. Jis dainavo savanorių ansamblyje, o aš dainavau su policininkais.“
Rašytojas Rimantas Vanagas sakė, kad S. Petraškos pavardė tapo žinoma po to, kai jo darbus Anykščių kultūros rūmų fojė pamatė rašytojas Juozas Baltušis.
Žodį sambūrio dalyviams tarė Genealogijos, heraldikos ir veksilologijos prezidentas, kraštotyrininkas Remigijus Bimba. Anykščių Teresės Mikeliūnaitės kraštotyros draugijos valdybos pirmininkas T. Kontrimavičius pasveikino jubiliejus švenčiančius draugijos narius: Gražiną Adomavičiūtę, Eglę Djačenko, Gediminą Griną, Jolantą Mameniškienę bei Artūrą Šajevičių.
Muzikinę programą atliko Anykščių vyrų vokalinis ansamblis „Varius“.
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
