Auginantys žaislai: apie susitikimą su Valdorfo darželio auklėtoja Saule

Anykščių Koplyčioje įvyko jau antrasis Valdorfo pedagogika besidominčiųjų susitikimas su Vilniaus Valdorfo darželio auklėtoja Saule. Šįkart – apie žaislus vaikams.

Pokalbį Saulė pradėjo klausimu: kam skirti vaiko žaislai, kokį vaiko poreikį jie turėtų patenkinti? Žinome, kad maždaug iki septynerių metų aktyviausiai auga fizinis vaiko kūnas, todėl svarbiausias vaiko poreikis ikimokykliniame amžiuje yra prasminga, koordinuota ir judri veikla. Lauko žaislai turėtų tenkinti vaikų norą pažinti, tyrinėti ir įveikti juos supančią aplinką, todėl kieme puikiai tiktų supiltas neaukštas kalnelis, į kurį mažyliai galėtų kopti, medis, į kurį galėtų laipioti, sūpynės, pamestas rąstas, siauras lieptelis, ugdysiantys vaiko pusiausvyrą. Nenusibostantis žaislas – vanduo. Smėlio krūva taip pat trauks įvairaus amžiaus vaikus ir, žinoma, pieva, kurioje galì laisvai lakstyti, šokinėti ir žaisti.

Anykščių Koplyčioje įvyko jau antrasis Valdorfo pedagogika besidominčiųjų susitikimas su Vilniaus Valdorfo darželio auklėtoja Saule. Šįkart – apie žaislus vaikams.

Pokalbį Saulė pradėjo klausimu: kam skirti vaiko žaislai, kokį vaiko poreikį jie turėtų patenkinti? Žinome, kad maždaug iki septynerių metų aktyviausiai auga fizinis vaiko kūnas, todėl svarbiausias vaiko poreikis ikimokykliniame amžiuje yra prasminga, koordinuota ir judri veikla. Lauko žaislai turėtų tenkinti vaikų norą pažinti, tyrinėti ir įveikti juos supančią aplinką, todėl kieme puikiai tiktų supiltas neaukštas kalnelis, į kurį mažyliai galėtų kopti, medis, į kurį galėtų laipioti, sūpynės, pamestas rąstas, siauras lieptelis, ugdysiantys vaiko pusiausvyrą. Nenusibostantis žaislas – vanduo. Smėlio krūva taip pat trauks įvairaus amžiaus vaikus ir, žinoma, pieva, kurioje galì laisvai lakstyti, šokinėti ir žaisti.

Namų žaislai taip pat turėtų tenkinti vaiko norą liesti, čiupinėti, tyrinėti savo aplinką. Apskritai „žaislas“ yra labai plati sąvoka Valdorfo pedagogikoje, nes tai ne tik lėlės, kaladėlės ir mašinytės, bet ir paprasti (žinoma, saugūs) buities ir aplinkos daiktai, kaip antai siūlų kamuoliukai, kartono dėžės, akmenėliai, kankorėžiai, šaukštai, puodai, pagaliukai, kriauklės ar sagos. Svarbu, kad daiktai „nemeluotų“ mažyliui. „Plastmasiniai žaislai apgauna vaiką“, – kalbėjo Saulė. „Jei paimi į ranką akmenį, jauti: jis šaltas ir sunkus; jei paimi vilnos kamuoliuką – minkštas ir lengvas, o jei paimi plastmasinį žaislą, akmens imitaciją? Ji meluoja, apgauna vaiko pojūčius.“ Todėl reikėtų stengtis, kad žaislai būtų iš natūralių medžiagų: medžio, molio, lino, metalo, vilnos, vaško. Medinės, pačių supjautos kaladėlės yra geriau už plastmasinius konstruktorius, nes žaidžiant jomis ugdomas vaiko jutiminis suvokimas: kad pilis nesugriūtų, mažylis turi atsargiai paskirstyti kaladėlių svorį, o plastmasinės detalės sukimba visada, taip klaidindamos vaiko pojūčius. Saulėtas ir kvapnus vaškas, minkštas ir sunkus molis, net mamos kepamų bandelių tešla papasakos vaikui apie pasaulį daugiau nei gamyklinis plastilinas.

Antras svarbus gerų žaislų bruožas – vaiko vaizduotės lavinimas. „Valdorfo žaislai yra šiek tiek neišbaigti“, – pasakojo Saulė. „Siūtos lėlytės, pavyzdžiui, yra be šypsenų, o vietoj akių ir burnos turi tik paprastus taškus.“ Taip yra dėl to, kad vaikas galėtų pats susikurti lėlės nuotaiką. Kartais ji „juokiasi“, „liūdi“, galbūt „pyksta“. Paprasti, „neišbaigti“ žaislai labai lengvai keičia savo paskirtį: užtiesalas, audinio atraiža galės virsti namu, o jei reikės – karalaitės suknia. Didžiulė kartono dėžė – laivu, bet galės būti ir mašina, ir namu, ir tuneliu, ir lobių skrynia… O iš pirmo žvilgsnio nepriekaištingi, ištobulinti, žybsintys ir pypsintys žaislai, nors ir prikausto vaiko dėmesį, iš tikrųjų vaizduotę paralyžiuoja: ką veikti, jei toks aparatas viską atlieka pats?

Jutiminiai įspūdžiai, patirti ankstyvojoje vaikystėje, turės įtakos viso kūno vystymuisi, nes liesdamas, ragaudamas, žiūrėdamas ir klausydamasis vaikas tai daro visu savo kūnu. Todėl tėvai, seneliai ir auklėtojai turėtų ypač rūpestingai rinktis, kuo žais jų vaikai, ar bus ugdomas jų kūrybiškumas ir aktyvumas. Kompiuteriniai žaidimai, radijo bangomis valdomi automobiliai, plastmasinės, į vieną tašką žiūrinčios, dažnai net neestetiškos lėlės netinka vaikams, slopina vaizduotę ir stabdo natūralų poreikį veikti pačiam. „[J]ei tėvai supras, kas kenkia jų vaikams, tai bent jau šeimoje apsaugos juos nuo aplinkos daromos didelės žalos, kurios pasekmės – dvasinis skurdas, vidinė tuštuma ir šabloniška vaizduotė“, – rašo Valdorfo pedagogikos vadovo „Padėkime augti“ autoriai med. dr. Michaela Glöckler ir Wolfgangas Goebelis. „Kai kas jau šiandien klausia, ar dabar taip sparčiai plintančios priklausomybės nuo narkotikų priežastis nėra ta, kad nuo mažens vaikai tampa priklausomi nuo įdomių aparatų, juos linksminančių žaislų, o pasitenkinimą keliančiai aktyviai veiklai ir užsiėmimams vietos nebelieka.“[i] Tad saugokime savo vaikus ir padėkime jiems augti, kartu su mažyliais gamindami mielus, paprastus naminius žaisliukus: lėlytes iš skiautelių, megztus ar siūtus kamuoliukus, medinius laivelius ar kaladėles, sumeistraudami jiems sūpynes arba kartu prisirinkdami pilnas kišenes žvilgančių kaštonų…

*   *   *

Baigiantis susitikimui su auklėtoja Saule, nesiskirstyti ir toliau bendrauti pakvietė erdvios ir svetingos sodybos šeimininkė ir viena iš susitikimo rengėjų, trijų vaikų mama Aušra. Netoli Anykščių, šimtamečių ąžuolų ir liepų paunksmėje, kartu su vyru auginanti du sūnus ir dukrelę, ji mums papasakojo apie gražią Valdorfo darželio tradiciją vaikams rudenį pasėti rugių, kuriuos kitąmet galėtų patys nupjauti, iškulti ir duonelės išsikepti. Nulijus lietui, susirinkę mažyliai taip pat čiupo grėblius ir kastuvėlius, tėvelių padedami ravėjo, pureno žemelę ir bėrė jon grūdelius.

Leidosi saulė, tilo vėjas, o mūsų vaikai sėjo duoną…

_______________________________________________

Valdorfo pedagogika – tai tarptautinis pedagoginis judėjimas, prasidėjęs 1919 m. Vokietijoje. Jo pradininkas – austrų filosofas ir pedagogas Rudolfas Štaineris, Štutgarte įkūręs laisvą mokyklą fabriko darbininkų vaikams. Valdorfo pedagogika remiasi išsamiu žmogaus kūno, sielos ir dvasios pažinimu, stengiantis vystyti vaikų pažintinius, moralinius ir praktinius gebėjimus.[