Kur eina Anykščiai? Ir apskritai, ar kas nors žino kryptį?

Panašu, kad Anykščių rajono savivaldybei greitai pritrūks stalčių naujoms strategijoms ir projektams saugoti. Neįgyvendinus didelės dalies to, kas jau buvo suplanuota, pradedami nauji projektai ir perkamos naujos strategijos. Tuo tarpu seni, svarbūs ir brangiai kainavę darbai – Muziejinės kalvos rekonstrukcija, biuvetė miesto parke, kur gręžinys už 350 tūkst. eurų tiesiog užkonservuotas, AMI (Anykščių menų inkubatorius) plėtra, kurorto A kryptis, šeimų pritraukimas į rajoną – sustabdyti, sužlugdyti arba tyliai padėti į stalčių. Atrodo, kad rajone labiau mokama kurti projektų projektus ir strategijų strategijas, nei pasiekti realių rezultatų.
Vis dėlto Anykščiai turi ir tikrai sėkmingų pavyzdžių. Vieni geriausių – Lajų takas ir Šventosios kairiojo kranto sveikatingumo takas, kurie tapo realiu rajono proveržiu ir ženkliai išaugino turistų srautus. Sėkmingai įgyvendinti buvo ir AMI bei Tilto gatvės projektai – infrastruktūra sukurta, pastatai sutvarkyti. Visgi su įveiklinimu kyla sunkumų. Ypač Tilto gatvės patalpose: jos stovi gražios, tačiau iki galo nebuvo aiškiai suplanuota, kas jose turi vykti, kam jos skirtos ir kaip turėtų generuoti naudą miestui.
Panašus neapibrėžtumas matyti ir kitose srityse. Savivaldybė už nemažą sumą nupirko kultūros strategiją, bet atrodo, kad net patys rajono vadovai ir savivaldybės darbuotojai ja nelabai tiki. Dokumente numatyta nauja profesionali koncertų salė – graži idėja, tačiau šiandien mažai kas gali atsakyti, ar toks objektas Anykščiams realiai reikalingas ir ar jis būtų išnaudojamas.
Panašiai buvo ir su „profesionalaus“ Anykščių choro pristatymu. Idėja buvo ambicinga: sukurti kolektyvą, kuris reprezentuos Anykščius Lietuvoje ir užsienyje, koncertuos, uždirbs pajamų ir kurs pridėtinę vertę. Tačiau realybėje per metus įvyko vos keli pasirodymai, ir dauguma jų – tik savivaldybės ar jai pavaldžių įstaigų renginiuose. Nei reprezentacijos, nei pajamų, nei aiškaus veiklos modelio kol kas nesimato. Vizija, kuri buvo pristatyta kaip Anykščių kultūrinis ambasadorius, šiandien labiau primena neaiškiai apibrėžtą projektą, neturintį pagrindo.
Visa tai rodo tą pačią bendrą problemą: Anykščiai neturi aiškios krypties. Rajonas turėtų būti valdomas pagal aiškų strateginį veiklos planą, kuris remtųsi bendra, visiems suprantama rajono strategija. Tačiau būtent šios nuoseklios strategijos šiandien trūksta.
Dar daugiau painiavos atsiranda pažvelgus į savivaldybės dokumentus. 2025–2027 m. Strateginiame veiklos plane nurodyta savivaldybės misija: „sudaryti kokybiškas gyvenimo ir darbo sąlygas Anykščių rajono savivaldybės gyventojams bei palankią aplinką atvykstantiems kurtis Anykščiuose.“
Skamba gražiai. Tačiau vos atsivertus veiklos prioritetus, matyti visiškai kita kryptis.

Prioritetai 2025–2027 metams yra tokie:

1. Turizmas ir kurortinė plėtra,
2. Sveikatos paslaugų gerinimas,
3. Švietimo kokybės užtikrinimas,
4. Infrastruktūra darnoje su gamta.

Tai nėra blogi dalykai, bet jie nėra išvesti iš misijos.
Jeigu misija – gerinti gyvenimo ir darbo sąlygas, tuomet pirmiausia prioritetai turėtų būti: darbo vietos, ekonomika ir investicijos, gyvenamojo būsto prieinamumas, socialinė apsauga, šeimų pritraukimas, demografija, jaunimo politika, senjorų gyvenimo kokybė.
Tačiau vietoje to pirmuoju prioritetu tampa turizmas. Tai aiškiai rodo, kad Anykščiai strateginio planavimo prasme dirba nuo galo.
Situaciją dar labiau komplikuoja tai, kad savivaldybė pradėjo rengti naują strateginį veiklos planą (toliau SVP) iki 2030 metų. Iš šono gali atrodyti, kad tai rimtas, kryptingas dokumentas, tačiau iš tiesų SVP nėra rajono strategija. Tai – tik trumpalaikių priemonių ir biudžetinių planų rinkinys. Jis turėtų būti rengiamas tik po to, kai yra aiški ilgo laikotarpio rajono kryptis. Tačiau Anykščiuose daroma visiškai atvirkščiai. Pirma rengiama kultūros strategija, po to – SVP 2030 metams, o išsamios rajono strategijos apskritai nėra.
Tai tas pats, kas pradėti statyti namą nuo stogo. Dokumentai kuriami tokia seka, kad tarpusavyje jie dera tik atsitiktinai. Todėl natūralu, kad vienas skyrius nori koncertų salės, kitas – festivalio, trečias – poliklinikos rekonstrukcijos.
Kai nėra vienos krypties, vežimas traukiamas į skirtingas puses ir nejuda nė per centimetrą.
Čia būtina priminti esminį strateginio valdymo principą – atskirų savivaldybės skyrių tikslas nėra susikurti savo atskiras vizijas – jų tikslas yra įgyvendinti rajono strategiją.
Būtent rajono strategija turi būti kamienas, o skyrių, šakų ir sektorių strategijos – šakos, augančios iš to paties pagrindo.
Be šio pagrindo chaosas yra neišvengiamas.
Kiekviena rimta rajono strategija turi prasidėti nuo objektyvaus įsivertinimo. Tam naudojamos PEST analizės (išorinių sąlygų vertinimas: politika, ekonomika, visuomenė, technologijos) ir SSGG analizės (stiprybės, silpnybės, galimybės, grėsmės). Tai paprasti įrankiai, padedantys suprasti, kur esame ir ką realiai galime.
Tuomet reikia atsakyti į pagrindinį klausimą: ko Anykščiai iš tikrųjų nori?
Ar norime būti kurortas?
Ar kultūros centras?
Ar geriausia vieta auginti vaikus?
Ar vienas iš geriausių rajonų Lietuvoje pagal gyvenimo kokybę?
Ar orientuojamės į investicijas ir darbo vietas?

Šiandien niekas, o ypač rajono vadovai, aiškiai nežino krypties. O kai krypties nėra, sprendimai daromi padrikai: vieną dieną – tyrimai, kitą – nauja strategija, trečią – naujas projektas, dažnai be realaus atsakymo, ar jis reikalingas ir ką duos.
Simboliška, kad sustabdžius Muziejinės kalvos projektą buvo atliktas salių užimtumo tyrimas, kuris parodė, jog turimos erdvės – tuščios. Kitaip tariant, turime neįveiklintas patalpas, o tuo pat metu planuojame dar vieną – naują koncertų salę. Toks sprendimas kelia dar daugiau klausimų.
Strategija turi būti reali ir įgyvendinama. Jei dokumente parašyta, kad iki 2035 metų bus pastatyta koncertų salė, ji turi būti pastatyta. Kitaip tai – tik gražus, bet tuščias popierius. Tokiu atveju beveik jokio skirtumo, ar strategijoje įrašytume koncertų salę, ar raketų paleidimo bazę – abu būtų vienodai teoriniai.
Kaip sakoma, niekur nenueisi, jei nežinai, kur eini. Šiandien Anykščių rajonas atrodo būtent taip – tarsi plaukiantis be kompaso. Kuriami dokumentai, užsakomi tyrimai, braižomos vizijos, bet vis dar nėra svarbiausio – aiškios, išdiskutuotos, realistiškos rajono krypties. Tokios, kurią suprastų ir kuria tikėtų tiek gyventojai, tiek politikai, tiek visi, kuriems Anykščiai rūpi.
Anykščių rajonas judės pirmyn tik tada, kai aiškiai apsibrėš, kur nori eiti.