Smulkusis verslas prašo daliai prekybininkų leisti toliau dirbti be kasos aparatų

Metų pradžioje pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, per kurį smulkieji prekybininkai turėjo įsigyti išmaniuosius kasos aparatus, jie prašo kompensuoti senųjų aparatų utilizavimą bei nenaikinti išimčių, leidžiančių pažeidžiamiems ir smulkiausiems prekybininkams dirbti be kasos aparatų. 

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, šiuo metu sistemoje jau veikia 60 tūkst. išmaniųjų kasos aparatų, o jų dar nenaudoja apie 7 tūkst., arba apie 15 proc. visų prekybininkų. Pernai lapkritį jų dar neturėjo 13 tūkst. prekybininkų.

VMI Operatyvios kontrolės departamento vadovas Rolandas Puncevičius susitikime su smulkaus verslo atstovais pabrėžė, kad naujų kasos aparatų įrengimas šiame verslo segmente nuo pernai gegužės, kai prekybininkai buvo įpareigoti juos naudoti, išaugo 2,5 karto.

„Nuo gegužės pirmos dienos iki šios dienos matome, kad pokytis (augimas – BNS) kasos aparatų įsigijime bendroje apimtyje buvo 54 proc., o kai kalbam apie smulkiuosius verslininkus, tai jų skaičius išaugo du su pusė karto“, – kalbėjo R. Puncevičius.

Tuo metu smulkieji prekybininkai tikisi, kad bus bent iš dalies kompensuotas senų aparatų utilizavimas – juos jie turi grąžinti pardavėjams.

„Kreipiamės į savivaldybes, kur yra Smulkaus verslo rėmimo fondai, kad į šitą fondą būtų įrašytas punktas – kompensuoti (kasos aparato utilizavimą – BNS) nuo 50 iki 100 proc., priklausomai nuo to, kokia situacija yra su žmogumi, kuris perka kasos aparatą“, – BNS teigė Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos (SVVT) pirmininkė Dalia Matukienė.

Pasak D. Matukienės, vieno seno kasos aparato utilizavimas kainuoja apie 45 eurus.

Smulkaus verslo atstovų bei Finansų ministerijos bei VMI susitikime buvo aptarti įvairūs klausimai, susiję su nauja išmaniųjų kasos aparatų tvarka.

Vilniaus Halės turgaus vadovo Leono Jucio teigimu, dėl naujų reikalavimų veiklą turguje jau nutraukė 30 prekybininkų. 

„Jei Vilniuje tokiam dideliame turguje 30 prekybininkų (nutraukė veiklą –  BNS), tada kituose galbūt po du, po penkis tų pasitraukusių yra”, – BNS teigė D. Matukienė.

Asociacijos „Lietuvos prekyvietės ir turgavietės“ prezidentas Vytenis Butkevičius susitikime reikalavo, kad VMI kartu su smulkaus ir vidutinio verslo asociacijomis įvertintų, kiek žmonių jau nutraukė veiklą. 

VMI duomenys rodo, kad dirbantieji su išmaniaisiais kasos aparatais sumoka apie 10 proc. daugiau pridėtinės vertės mokesčio (PVM) nei anksčiau. Vis dėlto, D. Matukienė nori detalesnės VMI analizės, kuri parodytų, kaip nauji aparatai lėmė didesnį mokesčių surinkimą.

„Jų (VMI – BNS) pristatyta informacija, kad yra virš milijono eurų daugiau surinkta mokesčių – ją reikia atidžiai išnagrinėti. (…) Būtų gerai, kad būtų ne paprastas skaičius duotas, o kaip padidėjo tie procentai (sumokamo PVM – BNS)“, – BNS sakė verslininkų atstovė.

Svarstoma naikinti išimtis, leidžiančias dirbti be kasos aparatų

VMI atstovas R. Puncevičius sako, kad svarstoma, ar naikinti dabar numatytas kasos aparatų naudojimo išimtis, tačiau sprendimų kol kas nėra. 

„Siūlymas peržiūrėti teisės aktuose numatytas kasos aparatų naudojimo išimtis, įvertinant jų aktualumą, buvo iškeltas apibendrinus platesnius pasiūlymus dėl mokesčių administravimo gerinimo. Šis klausimas VMI iniciatyva pateiktas konsultacinei tarybai nuomonėms surinkti. Tik įvertinus gautas nuomones bei VMI atlikus analizę būtų sprendžiama, ar tikslinga inicijuoti tolimesnes diskusijas ar galimus teisės aktų pakeitimus“, – komentare BNS teigė jis.

Prekybininkai išmaniuosius kasos aparatus turėjo įsirengti iki 2025 metų gegužės, tačiau VMI iki šių metų nebaudė tų, kurie  dėjo pastangų juos įsigyti. VMI atstovo teigimu, VMI baudas per šį laiką skyrė tik penkis kartus.

„VMI taiko praktiką, pagal kurią tiek kontrolės veiksmų metu, tiek verslininkams patiems kreipiantis į VMI ir informuojant apie objektyvias aplinkybes, dėl kurių vėluojama įvykdyti pareigą, kiekviena situacija ir ją nulėmusios aplinkybės vertinamos individualiai. Vertinama, ar mokesčių mokėtojai ėmėsi būtinų veiksmų kasos aparatui įsigyti ar įdiegti“, – BNS teigė R. Puncevičius.

D. Matukienė teigė nepritarianti išimčių naikinimui, nes tai skaudžiai atsilieptų smulkiausiems verslininkams, pavyzdžiui, žibučių pardavėjams.  

„Pasiūlymas toks – naikinti visas išimtis, kurios yra susijusios su kasos aparatais. Tokių klausimų yra apie 30. Čia palies praktiškai kiekvieną žmogų, kuris, pavyzdžiui, žibutes pardavinėja. (…) Negalima šitaip žlugdyti to pačio smulkiausio verslo“, – teigė ji.

Asociacijos „Lietuvos prekyvietės ir turgavietės“ prezidentas V. Butkevičius taip pat ragino institucijas nenaikinti išimčių labiausiai pažeidžiamoms grupėms.

„Norėčiau labai aiškiai suformuluoti mūsų poziciją ir prašymus – sustabdyti kasos aparatų nenaudojimo išimčių naikinimo procesą ir palikti galioti esamą tvarką labiausiai pažeidžiamoms grupėms: lauko prekybai, mugėms, parodoms iki 10 dienų, smulkiems ūkininkams ir sodininkams, prekiaujantiems savo produkcija, turgaviečių prekybininkams, amatininkams, miško gėrybių rinkėjams, paslaugoms, kurios dėl objektyvių sąlygų negali naudoti kasos aparatų“, – susitikime teigė V. Butkevičius.

Kasos aparatų neįsirengusiems pirmą kartą numatyta 200-390 eurų bauda, antrą – 390-780 eurų, o neteikiant duomenų į išmaniųjų elektroninių kasos aparatų i.EKA posistemį bendra baudos suma gali viršyti 1 tūkst. eurų.

Anksčiau D. Matukienė BNS teigė, kad dėl šių reikalavimų nutraukti veiklą arba pasitraukti į šešėlį gali apie 12 tūkst. prekybininkų.  

Kaip rašė BNS, Vyriausybė pernai balandį nepritarė Seimo socialdemokratų siūlymui atidėti prievolę naudoti naujus kasos įrenginius dvejiems metams, iki 2027-ųjų gegužės. Tuomet Finansų ministerija teigė, kad pasirengti pokyčiams verslas turėjo ketverius metus, o atidėjus terminą nesąžiningi verslininkai galėtų manipuliuoti duomenimis.