VRM tyrimas: dauguma gyventojų teigiamai vertina valstybės ir savivaldybių įstaigų darbą

Vidaus reikalų ministerijos užsakymu atliktas sociologinis tyrimas, kurio metu buvo nagrinėjamas gyventojų pasitikėjimas valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis, teikiamų paslaugų bei informacijos prieinamumo vertinimas.

Šio tyrimo metu paaiškėjo, kad 6 iš 10 Lietuvos gyventojų pasitiki valstybės įstaigomis. 57 proc. gyventojų įstaigų darbą vertina teigiamai, trečdalis – neigiamai. Taip pat 6 iš 10 gyventojų valstybės tarnybą laiko patrauklia, o maždaug pusė apklaustųjų teigė norintys joje dirbti. Svarbu pažymėti, kad šios apklausos duomenimis, net 9 iš 10 gyventojų liko patenkinti suteiktomis viešojo sektoriaus paslaugomis.

VRM iniciatyva reprezentatyvus Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimas atliktas 2025 m. rugsėjo 28 d. – lapkričio 20 d. Pagal parengtą klausimyną tyrimą atliko UAB „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu apklausti 1023 Lietuvos gyventojai. Respondentų sudėtis atitiko visų šalies gyventojų pasiskirstymą pagal amžių, lytį, išsimokslinimą, socialinę padėtį, gyvenamąją vietą ir kitus požymius. Tyrimo metu taikytas daugiapakopės tikimybinės atrankos metodas, užtikrinantis duomenų reprezentatyvumą.

Siūlome susipažinti su pagrindinėmis reprezentatyvaus tyrimo išvadomis.

1. Valstybės ir savivaldybių įstaigų teikiamų administracinių paslaugų ir asmenų aptarnavimo efektyvumo vertinimas

✓ Per paskutinius 12 mėn. į valstybės ir savivaldybių įstaigas dėl administracinių ir viešųjų paslaugų kreipėsi 64 proc. gyventojų. Dažniausiai gyventojai kreipėsi dėl socialinės išmokos ir kompensacijos bei turto, pajamų tvarkymo paslaugos. Toliau pagal kreipimosi dažnumą sekė – asmens dokumentų tvarkymas bei komunalinio ūkio ir aplinkos tvarkymo paslaugos.

✓ Dažniausiai gyventojai į valstybės ar savivaldybės įstaigas kreipėsi atvykdami į įstaigą. Šių gyventojų dalis lyginant su ankstesniais metais sumažėjo, tuo pačiu išaugo gyventojų dalis, kuri kreipėsi ar bendravo telefonu.

✓ Siekiant gauti valstybės ir savivaldybių įstaigų teikiamas paslaugas, 47 proc. gyventojų reikėjo pateikti papildomus dokumentus.

✓ „Vieno langelio“ naudą įžvelgė 77 proc. gyventojų.

✓ Ketvirtadalis gyventojų, kurie kreipėsi į įstaigas per paskutinius 12 mėn., nurodė, kad buvo teiraujamasi jų nuomonės apie aptarnavimo kokybę.

✓ 2025 m. administracinių paslaugų teikimo ir aptarnavimo efektyvumo koeficientas siekė 0,88 balo. Gyventojai, kurie naudojosi tam tikromis paslaugomis, geriausiai įvertino teiginius apie specialistų gebėjimą atsakyti į klausimus ar pateikti reikalingą informaciją bei, kad jiems yra sudaryta galimybė pasirinkti sau priimtiną apmokėjimo būdą. Prasčiausiai vertintas teiginys – turėjau galimybę pasirinkti sau priimtiną paslaugos užsakymo būdą (elektroninį ar fizinį). 9 iš 10 gyventojų visgi liko patenkinti jiems suteiktomis paslaugomis.

 ✓ Viešosios paslaugos gyventojams yra labai svarbios (8,78 balo), tačiau jų vertinimas išlieka žemesnis (7,18 balo). Didžiausias atotrūkis tarp svarbos ir pasitenkinimo fiksuojamas sveikatos apsaugos administravimo srityje (8,78 ir 7,12 balo), taip pat švietimo paslaugose (8,27 ir 7,18 balo). Tuo tarpu asmens dokumentų tvarkymo paslaugos išlieka geriausiai vertinama ir viena svarbiausių sričių (8,74 ir 8,00 balo), patvirtindamos, kad aukštas paslaugų standartas šioje srityje yra pasiekiamas.

✓ 42 proc. gyventojų pritarė, o beveik pusė nepritarė teiginiui, kad valstybės ir savivaldybių įstaigos visų gyventojų problemas sprendžia vienodai.

2. Valstybės ir savivaldybių įstaigų teikiama informacija ir gyventojų dalyvavimas vietos savivaldoje

✓ Pagrindiniai informacijos šaltiniai apie valstybės ar savivaldybės įstaigų teikiamas paslaugas yra pačių įstaigų interneto svetainės, internetinės paieškos sistemos bei tiesioginis kontaktas su pačia įstaiga.

✓ 2025 m. viešojo valdymo įstaigų viešinamos informacijos skaidrumo ir prieinamumo koeficientas siekė 0,70 balo.

✓ Pusė gyventojų žinojo apie galimybes ir būdus teikti siūlymus ar skundus valstybės ir savivaldybių įstaigoms jiems svarbiais klausimais.

Gyventojų, kuriems pakako informacijos apie galimybes dalyvauti sprendžiant vietos viešuosius reikalus, dalis siekė 42 proc. ir buvo šiek tiek didesnė nei tų, kuriems tokios informacijos nepakako (40 proc.).

✓ Per pastaruosius 12 mėnesių 44 proc. respondentų nurodė dalyvavę sprendžiant viešuosius reikalus savo gyvenamojoje vietovėje, dažniausiai per savanorišką veiklą ir nuomonės reiškimą socialiniuose tinkluose.

✓ Maždaug pusė respondentų pritarė teiginiui, jog tokie žmonės kaip jie, gali dalyvauti priimant vietos valdžios sprendimus, o daugiau nei trečdalis respondentų šiam teiginiui nepritarė.

✓ Dauguma gyventojų (73 proc.) pritarė teiginiui, kad tokie žmonės kaip jie, turi galimybę reikšti nuomonę valstybei svarbiais klausimais.

✓ Pagrindinės įvardytos nedalyvavimo sprendžiant vietos reikalus priežastys: gyventojai netiki, jog gali daryti įtaką savivaldybės sprendimams; trūksta iniciatyvių žmonių vietos bendruomenėje; nepakanka informacijos apie dalyvavimo galimybes; gyventojai neturi laiko.

3. Valstybės ir savivaldybių įstaigų ir valstybės tarnautojų veiklos vertinimas

✓ 57 proc. gyventojų valstybės ir savivaldybių įstaigų darbą vertino teigiamai, priešingą vertinimą išsakė trečdalis gyventojų.

✓ 63 proc. gyventojų nurodė pasitikintys valstybės įstaigomis, o 30 proc. teigė jomis nepasitikintys. Panašios tendencijos stebimos ir savivaldybių institucijų atžvilgiu – jomis pasitiki 61 proc. gyventojų, o nepasitikėjimą išreiškė 31 proc. respondentų.

✓ Šeši iš dešimties gyventojų darbą valstybės tarnyboje vertino kaip patrauklų, o penki iš dešimties norėtų dirbti valstybės tarnyboje.

✓ Gyventojai dažniau išskyrė teigiamas valstybės tarnautojų savybes, tokias kaip savo darbo išmanymas, mandagumas ir žmonių teisių gerbimas.