PVM atotrūkis Lietuvoje per dešimtmetį sumažėjo perpus

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) skelbia per dešimtmetį perpus sumažinusi pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atotrūkį šalyje. Kaip teigia inspekcijos vadovė Edita Janušienė, toks rezultatas pasiektas ieškant naujų techninių šešėlio mažinimo priemonių ir jas pritaikant praktikoje.

VMI vadovė, remdamasi Europos Komisijos (EK) prognozėmis, teigia, jog 2024 m. apskaičiuotas PVM atotrūkis sieks 13,2 proc. Tai yra daugiau nei dvigubai mažesnis rodiklis nei 2015 m. – tada PVM atotrūkis siekė 26,9 proc.

„Mes turime šešėlį, o viena iš šešėlio sudedamųjų dalių yra PVM atotrūkis. Prieš 10 metų jis buvo tikrai didelis – beveik 27 proc.” – nuotolinėje konferencijoje kalbėjo E. Janušienė.

Tiesa, kaip teigia ji, VMI nuo to laiko įdiegė e. sąskaitų faktūrų posistemį, kuriame PVM mokėtojai turėjo teikti faktūrų duomenis inspekcijai (i.SAF). Vėliau, siekiant įgalinti turimus duomenis, 2021 m. startavo išmanioji mokesčių kontrolės sistema (i.KON) su 41 rizikos taisykle. 

Pagal jas visi VMI klientai yra grupuojami į 3 rizikos grupes – didžiausios rizikos, kuriems iškart yra taikomi tikrinimai, vidutinės rizikos – šiems klientams taikoma stebėsena, konsultavimas ir pagalba, o mažiausios rizikos klientams – informavimas automatiniais pranešimais.

„i.KON rezultatas – kasmet papildomi 60 mln. eurų PVM į valstybės biudžetą“, – teigė E. Janušienė.

Kita, 2024 m. įdiegta naujovė – PVM deklaracijų vertinimas realiu laiku, kuris leidžia vertinimą atlikti per 2 dienas, klientą informuoti apie nustatytus neatitikimus operatyviai, o neatitikimų jam neištaisius per 10 darbo dienų – kontrolės veiksmai.

„Čia svarbu yra ne tik tai, kad viskas įvyksta greitai, yra taupomi mūsų ir klientų resursai, bet ir tai, jog klientas apie klaidas yra informuojamas beveik iškart, o jas ištaisius – nereikia mokėti delspinigių, netaikomos sankcijos“, – tikino VMI vadovė.

Kaip rodo inspekcijos duomenys, ši priemonė nuo 2024 m. rudens iki šių metų vasario pradžios paveikė 6 tūkst. klientų – 80 proc. jų ištaisė klaidas, o tai nulėmė papildomus 37 mln. eurų surinkto PVM į valstybės biudžetą.

Automobilių sektoriaus mokami mokesčiai išaugo beveik triskart

Pastebimas reikšmingas mokesčių surinkimo augimas ir automobilių sektoriuje – VMI teigia, jog per penkerius metus iš tokio tipo verslo surenkami mokesčiai išaugo nuo 176 mln. eurų iki 500 mln. eurų per metus. Anot E. Janušienės, prie to reikšmingai prisidėjo savininko deklaravimo kodo (SDK) įdiegimas.

„Noriu jums priminti kompleksinį sprendimą, kurį įgyvendino mūsų partneriai „Regitroje“ – savininko deklaravimo kodas (SDK). (…) Ši priemonė Lietuvoje atsirado 2021 m. gegužę. Automobilių sektorius iki šio kodo įvedimo 2020 m. sumokėjo 176 mln. eurų, o pastaraisiais metais – 2024 m. ir 2025 m. – į valstybės biudžetą iš šio sektoriaus įkrito po 500 mln. eurų“, – dėstė inspekcijos vadovė.

„Be abejo, SDK prie šitos srities skaidrumo prisidėjo ženkliai. Visų nuopelnų tokiam išaugimui negalime priskirti tik šiai priemonei, tačiau noriu akcentuoti – tokie kompleksiniai skaitmeniniai sprendimai padeda užtikrinti skaidrią mokestinę ir verslo aplinką“, – tikino E. Janušienė.

Inspekcijai duomenis teikia jau 61 tūkst. kasos aparatų

Tuo metu prekyboje – sektoriuje, kuris, kaip teigia VMI, buvo atsakinga už trečdalį PVM atotrūkio Lietuvoje – buvo įgyvendinta kasų aparatų atnaujinimo prievolė.

„Visiškai neseniai baigėsi ir finišą pasiekė vienas paskutinių mūsų išmaniosios sistemos projektų – 61 tūkst. išmaniųjų kasos aparatų jau teikia duomenis VMI“, – sakė E. Janušienė.

Tiesa, kaip pastebi inspekcija, išmanieji kasos aparatai ne tik atitinka įstatymą, operatyviai teikia duomenis institucijai, bet ir turi įtakos verslininkų apyvartai.

„Verslininkai dirbantys viešojo maitinimo sektoriuje, kurie turi išmaniuosius kasos aparatus – jų apyvarta praėjusiais metais augo 11 proc., palyginus su 2024 m. Tie, kurie liko prie autonominių kasų aparatų – jų apyvarta mažėjo 25 proc. Mažmeninėje prekyboje tos pačios tendencijos“, – tikino VMI vadovė.

Inspekcijos duomenimis, mažmeniniai prekybininkai, kurie įsidiegė išmaniuosius kasos aparatus, pernai savo apyvartą augino 10 proc., lyginant su ankstesniais metais. Tuo metu prekybininkai, kurie liko su autonomine įranga, pernai matė 10 proc. mažesnę apyvartą nei 2024 m.

Pasak VMI, nacionalinio biudžeto pajamos per pastaruosius penkerius metus (2020–2025 m.) išaugo nuo 12,7 mlrd. eurų iki 19,7 mlrd. eurų.

Praėjusių metų lapkritį inspekcija skelbė, kad 75 proc. kasos aparatų šalyje jau teikia jiems duomenis, tačiau prievolės dar nevykdė 13 tūkst. Lietuvos verslininkų. Pareiga įsidiegti išmaniuosius kasos aparatus verslui galioja jau nuo 2025 m. gegužės.