Per artimiausius penkerius metus kelių situacija šalyje negerės, nes finansavimas sektoriui kol kas išlieka per mažas, sako asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Šarūnas Frolenko. Anot jo, valdžia pastaruoju metu priėmė gerų sprendimų susisiekimo srityje, tačiau pabrėžia, jog apčiuopiamą rezultatą jie duos tik po kurio laiko.
„Iki šiol priimti geri sprendimai – Kelių fondas, e-tollingo programa – jie rezultatus duos po 4-5, o gal net daugiau metų. Lenkija, kuriai mes dabar visi pavydime, ji sprendimus padarė bei juos pradėjo įgyvendinti prieš daugiau nei 10 metų ir tik dabar mato tų sprendimų vaisius“, – pirmadienį LRT radijui kalbėjo Š. Frolenko.
„Deja, situacija, kurią mes turime dabar – 41 proc. blogos būklės kelių – artimiausioje perspektyvoje, galvojant iki 2030 m., esu visiškai užtikrintas, kad tas skaičius augs iki 45-50 proc. Tada gal geri sprendimai jau pradės duoti rezultatus ir mes pradėsime tvarkytis, tačiau artimiausiu metu situacija tikrai nebus geresnė ir dėl to nereikia nieko kaltinti. Tai yra padiktuota fizikos ir esamo finansavimo“, – tikino jis.
Valstybės kelių valdytojos „Via Lietuva“ generalinis direktorius Martynas Gedaminskas tuo metu teigė, kad šiemet labiausiai akcentuojamas bus tiltų ir viadukų tvarkymas dėl ten susidariusios kritinės situacijos.
„Šių metų pagrindinis akcentas yra toliau tvarkyti kritinę infrastruktūrą – pagrindinis dėmesys į tiltus ir viadukus, kadangi blogos būklės tiltų ir viadukų šiuo metu turime daugiau nei 140 vienetų iš bendrai eksploatuojamo tinklo, kurį sudaro 1580 vienetai. Taigi, esame tokioje situacijoje, kur turime sutvarkyti bei suremontuoti beveik 10 proc. tinklo”, – sakė M. Gedaminskas.
Tiesa, pasak jo, dėmesio sulauks ir automagistraliniai keliai, bus asfaltuojami žvyrkeliai ir didinamos darbų apimtys regionuose.
„Šiemet toliau bus tęsiami pagrindiniai darbai automagistralėse, nes po šios žiemos pamatėme, kad pagrindinės mūsų arterijos – A1 magistralė į Klaipėdą nuo Vilniaus, tiek A2 magistralė nuo Vilniaus į Panevėžį, tiek kiti magistraliniai keliai susidūrė su asfalto išbyrėjimu ir duobių atsivėrimu, o tai gadina ir vairuotojų turtą, ir kelia pavojų eismo saugai“, – kalbėjo „Via Lietuva“ vadovas.
„Šiemet planuojama atlikti apie 100 km darbų magistraliniuose keliuose, tęsime žvyrkelių asfaltavimo programą – planuojama išasfaltuoti beveik 100 km. Taip pat planuojame didinti darbų apimtis per miestus ir miestelius regionuose, kur šiandien tikrai yra pakankamai sudėtinga situacija su asfalto danga bei keliais“, – aiškino M. Gedaminskas.
ELTA primena, kad biudžete finansavimas kelių infrastruktūrai šiemet numatytas 815,5 mln. eurų, iš šių lėšų Kelių fondą sudaro 178,8 mln eurų, Kelių priežiūros ir plėtros programa (KPPP) – 436,6 mln. eurų, o Europos Sąjungos (ES) finansinė parama siekia 200,1 mln. eurų.
Priskaiciuoja kruva milijonu ,tai ir nelieka pinigu .O kokybes visiskas nulis ,puikiausias pavyzdys -Utena Moletai kelio remontas
valdžiagyviai ir toliau vogs. Balsuokite. Nuo 16 metų. Vis tiek dauguma bus vagys.
Dar reikia palikti pinigų ir Ukrainos kelių ir tiltų remontui. Lietuviai pakentės.
Čia ką rašote, tai ir arkliui aišku, o ką savivaldybės administracija ir rajono vadovas paskytų dėl rajoninių kelių būklės? Biudžetą su rajono savivaldybės taryba tai pasitvirtino didesnį nei praėjusiųjų metų laikotarpio-pingų yra, o darbai kur ir kada ir kiek?
Ar nelaikas drbti rajono gyventojams, rinkėjų labui?
Pinigu yra surenka bet vogti babkes specialistai sugeba geriausiai.
O kada kelių situacija gerėjo?