Sekmadienį posėdžiavusi Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) patvirtino prieš savaitę vykusių Seimo rinkimų visų apygardų balsavimo rezultatus, išskyrus Zarasų-Visagino apygardą, kurios rezultatus VRK pripažino negaliojančiais.
Sekmadienį posėdžiavusi Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) patvirtino prieš savaitę vykusių Seimo rinkimų visų apygardų balsavimo rezultatus, išskyrus Zarasų-Visagino apygardą, kurios rezultatus VRK pripažino negaliojančiais.
Iš pradžių buvo patvirtinti rezultatai vienmandatėse apygardose, kuriose kandidatai laimėjo jau pirmajame ture. Kėdainiuose Darbo partijos atstovė Virginija Baltraitienė surinko daugiau kaip pusę – 54,7 proc. – atėjusių rinkėjų balsų, Vilkaviškyje socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius gavo 66,03 proc. balsų ir Vilniaus-Šalčininkų apygardoje Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovas Leonardas Talmontas – 61,21 proc. balsų. Visi jie paskelbti naujaisiais Seimo nariais.
VRK sprendimu, šie pirmajame ture daugiau nei pusę rinkėjų balsų surinkusieji kandidatai patvirtinti išrinktais į naujos kadencijos Seimą.
Dėl kai kurių apygardų kilo diskusijos
Didesnių diskusijų kilo tik tvirtinant rezultatus Vilniaus-Šalčininkų rinkimų apygardoje, kur vienoje rinkimų apylinkėje paštu balsavusiųjų biuleteniai iš vokų buvo išimti per anksti, dar nesibaigus balsavimui rinkimų dieną. Nuspręsta, kad nors tai ir buvo procedūrinis pažeidimas, balsai buvo suskaičiuoti teisingai ir rinkimų rezultatų paveikti negalėjo. Dar kelių apygardų – Šeškinės, Karoliniškių – gauti skundai buvo apsvarstyti, bet nuspręsta, kad į juos buvo atsižvelgta ir kad rinkimų rezultatams jie įtakos neturėjo.
Kilus diskusijai, ar Šilutės-Pagėgių apygardoje, kurioje dėl galimų pažeidimų rinkimų pirmojo rato metu pradėti du ikiteisminiai tyrimai, galima tvirtinti rezultatus, buvo nuspręsta balsuoti. 9 VRK nariai balsavo už rezultatų tvirtinimą, 5 – prieš.
Analogiškas balsavimas surengtas ir svarstant, ar patvirtinti rezultatus Šiaulių kaimiškojoje apygardoje. 9 VRK nariai čia taip pat balsavo už rezultatų patvirtinimą, 5 – prieš. Šioje apygardoje, kaip VRK buvo pripažinusi, socialdemokratų kandidatas Linas Andrulis dar prieš pirmąjį rinkimų turą papirkinėjo rinkėjus.
Penkių vienmandačių apygardų rezultatų tvirtinimas užtruko
Posėdžio pradžioje rinkimų rezultatai patvirtinti visose vienmandatėse apygardose, išskyrus Naujosios Vilnios, Biržų-Kupiškio, Zarasų-Visagino, Vilniaus-Trakų ir Trakų-Elektrėnų apygardas.
VRK patvirtino Seimo rinkimų pirmojo rato rezultatus Naujosios Vilnios apygardoje iš karto po trumpos pertraukos. 13 komisijos narių pasisakė „už” tokį sprendimą, 2 – prieš.
Naujosios Vilnios apygardoje dėl šiurkščių pažeidimų balsavimo metu skundus pateikė „frontininko” Algirdo Paleckio ir liberalcentristo Artūro Meliano rinkimų stebėtojai. Čia problemos iškilo Kirtimų rinkimų apylinkėje, kur balsavo romų taboro gyventojai. Pasak stebėtojų, čia, jiems atvykus balsuoti, buvo balsuojama už kitus rinkėjus, vienam asmeniui buvo sudarytos asmenys balsuoti keletą kartų, buvo agituojama balsuoti už Darbo partijos kandidatą Sergejų Ursulą.
A. Paleckio skunde taip pat pažymėta, kad skirtumas tarp jo, po balsavimo likusio trečioje vietoje, ir antroje vietoje likusio Sergejaus Ursulo yra tik 247 balsai, ir visiškai įmanoma, kad esant tokiems grubiems rinkimų pažeidimams, jie galėjo padaryti lemiamos įtakos lemiant, kas pateks į antrąjį rinkimų turą.
VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas pažymėjo, kad pažeidimų mastas nėra didelis – jie užfiksuoti tik vienoje apylinkėje, ir kalbama tik apie iš romų taboro atvežtus asmenis. Tokių asmenų, Z. Vaigausko duomenimis, galėjo būti apie 40-50, ir jie iš esmės negalėjo padaryti įtakos rinkimų rezultatams, net jei pažeidimai ir buvo.
Vėliau VRK taip pat patvirtino Seimo rinkimų pirmojo rato rezultatus ir Biržų-Kupiškio bei Trakų-Elektrėnų apygardose – trijose iš penkių apygardų, kuriose dėl rezultatų patvirtinimo buvo kilę abejonių.
Už pirmojo rato rezultatų Biržų-Kupiškio apygardoje patvirtinimą balsavo 10 VRK narių, prieš – 5. Šioje apygardoje abejonių dėl rinkimų rezultatų kilo dėl didelio Kaštonų apylinkėje dingusių biuletenių skaičiaus, kuris buvo didesnis, negu balsų skirtumas tarp vienmandatės apygardos kandidatų. Taip pat šioje apylinkėje sugadintų biuletenių skaičius daugiamandatėje ir vienmandatėje apygardose skyrėsi itin reikšmingai.
Be to, šios apylinkės komisija pati nesugebėjo suskaičiuoti balsų – tai už ją padarė apygardos komisijos nariai, iš jos paėmę biuletenius.
Šeštadienį VRK pati perskaičiavo Kaštonų apylinkės balsus. Skaičiuodama balsus VRK rado neatitikimų, apylinkės komisijos nariams pildant dokumentus, tačiau, anot VRK narių, perskaičiavusių balsus, pačiame balsų skaičiavime esminių klaidų nebuvo padaryta.
Vėliau VRK patvirtino rezultatus Trakų-Elektrėnų apygardoje. Čia rinkimų pirmojo turo rezultatai buvo patvirtinti vienbalsiai ir be ilgų diskusijų, pripažinus, kad skundas, prašantis jų nepatvirtinti dėl neva Darbo partijos apygardoje pirktų balsų, nėra pagrįstas.
Patvirtino ir Vilniaus-Trakų apygardos rezultatus
VRK pripažino, jog Vilniaus – Trakų rinkimų apygardoje buvo padaryti šiurkštūs pažeidimai, tačiau nepaisant to patvirtino pirmojo rinkimų turo rezultatus šioje apygardoje.
Už tai, kad šioje rinkimų apygardoje padaryti pažeidimai būtų pripažinti šiurkščiais balsavo 13 VRK narių, susilaikė 2. Už tai, kad rinkimų rezultatai šioje apygardoje būtų patvirtinti balsavo 9 komisijos nariai, prieš – 6.
Vilniaus – Trakų rinkimų apygardoje į antrąjį rinkimų turą pateko Lietuvos lenkų rinkimų akcijos kandidatas Jaroslavas Narkevičius (35,09 proc.) ir Darbo partijos kandidatė Mingailė Binkauskaitė (17,79 proc.).
Balsavimo dieną Vilniaus-Trakų apygardoje rinkimus stebėjo gausus būrys stebėtojų – įvairių jaunimo organizacijų atstovų. Pastarieji VRK nurodė balsavimo dieną nustatę gausą pažeidimų, ypač tokių, kuomet balsuoti keliais automobiliais buvo vežami asocialūs asmenys, prie balsavimo apylinkių Darbo partijos atstovai agitavo balsuoti už šią partiją, nors agitacija rinkimų dieną draudžiama.
Viena iš stebėtojų Ona Marija Vyšniauskaitė VRK posėdyje sekmadienį pasakojo savo akimis mačiusi akivaizdžius įžūlius pažeidimus, nemaža jų dalis fiksuota vaizdo medžiagoje.
„Jei jūs dabar nesureaguosite į akivaizdžius, sisteminius pažeidimus šioje apygardoje, tai niekas nepasikeis visose kitose apygardose. Kalbame taip, tarsi neturėtume jokios galios savo valstybėje”, – kalbėjo viena iš jaunimo stebėtojų O.M.Vyšniauskaitė atsakydama į Darbo partijos deleguoto VRK nario Jono Udrio kelta klausimą „kas pasikeis?”, jei rezultatai šioje apygardoje bus panaikinti.
Anot stebėtojų, policija šioje apygardoje itin vangiai reagavo į pranešimus apie fiksuojamus pažeidimus, tai pripažino ir VRK pirmininkas Z. Vaigauskas, žadėjęs dėl to kreiptis į Policijos departamento vadovybę.
Komisijos narys Justinas Žilinskas, pasisakęs už tai, kad rinkimų rezultatai Vilniaus-Trakų apygardoje būtų paskelbti negaliojančiais ir paskelbti pakartotiniai rinkimai, pabrėžė, kad akivaizdu, jog pažeidimų mastas yra didelis, ir to ignoravimas, net ir nesant aiškių įrodymų, kad rezultatai pasikeistų, sukurtų blogą precedentą ateičiai. Anot jo, susisteminus pažeidėjų informaciją ir medžiagos bylai teisme atsirastų daugiau.
Kitas VRK narys Liutauras Ulevičius irgi pabrėžė, kad ikiteisminių tyrimų pradėti šioje apygardoje dėl didelio susijusių su pažeidimais pranešimų skaičiaus tiesiog nebuvo spėta. Jis pastebėjo, kad suskaičiavus biuletenius paaiškėjo, kad net 437 rinkėjai savo pirmumo balsus atidavė už lygiai tuos pačius asmenis.
Jis sutiko, kad balsai suskaičiuoti sąžiningai, bet, anot jo, tai dar nereiškia, kad rinkimai buvo sąžiningi. Tačiau, pažymėjo norėję pripažinti rezultatus nariai, šioje apygardoje gautų balsų skirtumai tarp skirtingų kandidatų buvo dideli – po kelis tūkstančius balsų, ir nesama pakankamai įrodymų, kad jei pažeidimų nebūtų buvę, situacija būtų pasikeitusi. Taip pat, kaip teigė VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas, rinkėjų vežti į balsavimo vietas niekas nedraudžia, o įrodyti balsų pirkimą teisme būtų sunku.
Rezultatai Zarasų-Visagino rinkimų apygardoje pripažinti negaliojančiais
VRK pripažino negaliojančiais Seimo rinkimų pirmojo turo rezultatus vienmandatėje Zarasų – Visagino rinkimų apygardoje. Už tai balsavo 12, prieš 3 VRK nariai.
Pirmajame rinkimų ture daugiausia balsų – 28,8 proc. balsų surinko „tvarkietis” Algimantas Dumbrava, antrasis – 17,25 proc. surinkęs R.Podolskis. Trečias liko socialdemokratų kandidatas Nikolajus Gusevas, surinkęs 14, 92 proc. balsų ir nuo R. Podolskio atsilikęs keliais šimtais balsų.
VRK šeštadienį buvo pripažinusi, jog Darbo partijos kandidatas Rimvydas Podolskis vienmandatėje Zarasų – Visagino rinkimų apygardoje papirkinėjo rinkėjus ir taip šiurkščiai pažeidė Seimo rinkimų įstatymą.
Pagal Seimo rinkimų įstatymą, rinkimai gali būti pripažinti negaliojančiais, jei esminės įtakos rinkimų rezultatams turėjo viena iš šių aplinkybių – dokumentų suklastojimas, dokumentų praradimas, šiurkštūs įstatymų pažeidimai perkant rinkėjų balsus, dovanomis ar kitais būdais skatinant rinkėjus.
Pirmąjį turą šioje apygardoje laimėjusios „Tvarkos ir teisingumo” partijos atstovė VRK posėdyje prašė nenaikinti rezultatų, nes tai būtų neteisinga pirmąjį turą laimėjusio ir niekuo nenusižengusio kandidato A. Dumbravos atžvilgiu.
Tačiau VRK vadovas Z.Vaigauskas teigė, jog šiuo atveju klausimas kyla ne dėl pirmos ir antros vietos balsų skirtumo, kuris yra ryškus, o dėl antrosios ir trečiosios vietos, kur skirtumas tarp R.Podolskio ir N. Gusevo yra vos keli šimtai balsų.
VRK penktadienį panaikino kandidato į Seimo narius „darbiečio” R. Podolskio teisinį imunitetą.
To VRK prašė Utenos rajono apylinkės prokuratūros prokuroras Genadijus Jefimovas. Jis tvirtino, kad per ikiteisminį tyrimą surinkti duomenys dėl trukdymo pasinaudoti rinkimų teise, leidžia įtarti, kad R. Podolskis pirko rinkėjų balsus.
Kandidatai į Seimo narius turi teisinę neliečiamybę, kurią panaikinti gali tik VRK. To nepadarius, kandidatų negalima apklausti įtariamuoju.
Darbo partijos taryba penktadienį sustabdė R.Podolskio narystę partijoje.
Patvirtinti rezultatai daugiamandatėje apygardoje
VRK sekmadienį patvirtino Seimo rinkimų rezultatus daugiamandatėje rinkimų apygardoje. Už tokį sprendimą balsavo 9, prieš – 6 komisijos nariai.
Po pirmojo rinkimų turo daugiamandatėje apygardoje daugiausiai balsų – 19,82 proc. – surinkusi Darbo partija gavo 17 mandatų Seime. Antri su 18,37 proc. balsų likę socialdemokratai gavo 15 mandatų, o treti esantys konservatoriai su 15,08 proc. balsų užsitikrino 13 mandatų.
Po septynis mandatus pasidalijo 8,57 proc. balsų gavęs Liberalų sąjūdis ir 7,99 proc. balsų surinkusi Drąsos kelio partija. Šešis mandatus su 7,31 proc. balsų gavo partija „Tvarka ir teisingumas”, penkis mandatus – 5,83 proc. balsų gavusi Lietuvos lenkų rinkimų akcija.
Kitos partijos neperkopė 5 proc. barjero ir daugiamandatėje apygardoje mandatų dalybose nedalyvauja.
Arčiausiai ties 5 proc. riba liko Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga su 3,88 proc. balsų, Liberalų ir centro sąjunga surinko 2,06 proc. balsų, sąjunga TAIP – 1,76 proc. rinkėjų balsų.
Socialistinis liaudies frontas surinko 1,21 proc., Krikščionių partija – 1,2 proc., koalicija „Už Lietuvą Lietuvoje” – 0,94 proc., partija „Jaunoji Lietuva” – 0,63 proc., Demokratinė darbo ir vienybės partija – 0,32 proc., Emigrantų partija – 0,29 proc., Respublikonų partija – 0,27 proc., Lietuvos žmonių partija – 0,25 proc. rinkėjų balsų.
Galutiniai Seimo rinkimų rezultatai paaiškės po antrojo rinkimų turo, kuris įvyks po savaitės – spalio 28 d.
Iš rinkėjų sąraše įrašytų 2 mln. 584 tūkst. 481 rinkėjų praėjusį sekmadienį vykusiuose eiliniuose rinkimuose į Seimą dalyvavo 52,9 proc. piliečių.
70 Seimo narių Lietuvoje renkami daugiamandatėje apygardoje, 71 – vienmandatėje.
