Kepsninė daugeliui asocijuojasi su vasara, poilsiu ir laiku gamtoje. Tačiau netinkamai naudojama, ji gali tapti gaisro, nudegimų ar apsinuodijimo dūmais priežastimi. Yra buvę atvejų, kai nuo kepsninės užsiliepsnojo gyvatvorė, pavėsinė ar gyvenamojo namo kampas. Šiemet kilo keli gaisrai nuo kepsninių, nukentėjo vienas žmogus, pernai užfiksuoti 7 tokie gaisrai.
Gegužės 15 d. Telšiuose, Gimnazijos gatvėje, kieme kepant šašlykus kepsninėje, užsidegė vyro drabužiai. Žmogus juos gesino rankomis ir apdegė.
Kovo mėnesį Kaune, Lukštinės gatvėje, nuo šašlykinės užsidegė medžių lapai. Gegužės 2 d. pranešta, kad Kauno rajone, Linksmakalnio kaime, nuo neprižiūrimos šašlykinės užsidegė krūmai. Gegužės 9 d. buvo pranešta, kad Vilniuje, Širvintų gatvėje, kažkas dega. Kieme buvo kūrenama šašlykinė neišlaikius būtinų atstumų iki pastatų. Ją gyventojams teko užgesinti.
Pasak ugniagesių gelbėtojų, daugiausia nelaimių kūrenant kepsnines ir šašlykines kyla dėl saugaus atstumo nuo ugnies židinio nesilaikymo. Kepsninių, šašlykinių, rūkyklų, židinių, kūrenamų kietuoju kuru, negalima kurti arčiau kaip 6 metrai nuo pastatų. Dujinius kepimo įrenginius galima naudoti ir arčiau pastato. Laužus leidžiama kūrenti tik tam tikslui numatytose laužavietėse. Patys žmonės savavališkai negali įsirengti laužavietės (nebent savo sklype, jeigu tai leidžia vietos savivaldos teisės aktai). Laužavietė neturi būti arčiau nei 30 metrų nuo pastatų.
Negalima kūrenti kepsninių ir šašlykinių balkonuose, lodžijose, erkeliuose, terasose, nebent tai leidžia gaminio instrukcija (šašlykinės ar kepsninės gamintojas).
Ypač atsargiai reikia elgtis su degiuoju skysčiu – jo negalima pilti į ugnį. Degųjį skystį reikia naudoti pagal gamintojo instrukciją, kuri visada būna ant degaus skysčio buteliuko. Jeigu skysčio užpilama per daug, gali susidaryti vadinamasis liepsnos pliūpsnis, o jo metu apdegti šalia stovintys žmonės.
Degiojo skysčio instrukcijose nurodyta ir šio skysčio paskirtis, ir kaip jį naudoti: vienais atvejais reikia užpilti ir palaukti, kol jis įsigers, kitais – galima kurti iš karto. Tačiau svarbiausia – neviršyti instrukcijoje nurodyto užpilamo skysčio kiekio. Taip pat svarbu nelaikyti degaus skysčio buteliuko arti kaitros šaltinio.
Užpylus degiojo skysčio ir jį įdegant reikia žiūrėti, kad šalia nebūtų vaikų, kitų asmenų, gyvūnų.
Įkurtos kepsninės negalima palikti be priežiūros. Baigus kepti būtina užgesinti kaitros židinį arba palaukti, kol anglys pačios užges. Rekomenduojama iki paros laiko jų niekur iš kepsninės neišpilti – būtent tiek laiko reikia, kol anglys visiškai atšąla. Yra ne kartą pasitaikę, kad per anksti išpiltos žarijos tapo gaisro priežastimi. Kilus gaisrui ugnį reikėtų gesinti parankinėmis priemonėmis – tai gali būti žemė, smėlis, vanduo.
Kūrenant kepsninę ar laužą būtina įvertinti ir vėjo faktorių, ypač atviroje vietoje. Jeigu pučia stiprus vėjas, kepsninių ar laužų geriau nekūrenti. Neatsargiai kūrenami laužai ir kepsninės neretai apgadina ne tik gyvenamuosius pastatus, poilsio aikštelėse esančius statinius, bet nuo ugnies gali nukentėti ir žmonės.






















