Nuotaikinga popietė privertė užmiršti žvarbų rudenį

Šį šeštadienį, lapkričio 10-ąją, Anykščių kultūros centro Vaitkūnų skyrius pakvietė vietinius gyventojus į popietę „Užmiršk, kad už lango žvarbus ruduo“.
Kelioms dešimtims vaitkūniečių ir kunigiškiečių, susirinkusių į Vaitkūnų kultūros namus, nuotaikingas sambūris leido nors trumpam prisiminti greitai prabėgusią vasarą, užsimiršti apie lietingą, vėjuotą ir žvarbų rudenį.

       Šį šeštadienį, lapkričio 10-ąją, Anykščių kultūros centro Vaitkūnų skyrius pakvietė vietinius gyventojus į popietę „Užmiršk, kad už lango žvarbus ruduo”.

       Kelioms dešimtims vaitkūniečių ir kunigiškiečių, susirinkusių į Vaitkūnų kultūros namus, nuotaikingas sambūris leido nors trumpam prisiminti greitai prabėgusią vasarą, užsimiršti apie lietingą, vėjuotą ir žvarbų rudenį.

       Pasveikinusi popietės dalyvius Vaitkūnų centro renginių organizatorė Aldona Bagdonienė priminė senąsias tautiečių tradicijas, kai po rudens laukų  darbų sodiečiai rinkdavosi vieni pas kitus, užsiimdavo kokiais nors smulkiais amatais, pindavo virves, vydavo virves,  ausdavo, megzdavo, nepamiršdami kartu  nuoširdžiai pabendrauti, papokštauti, padainuoti. Todėl ir šį šeštadienį į kultūros namus užsukusius kaimo žmones popietės organizatorė A.Bagdonienė pakvietė atsipūsti nuo darbų naštos, pasilinksminti, pabendrauti prie kvapnių žolelių arbatos puodelio.

        Pirmiausia visi turėjo progos apžiūrėti labai įdomią buvusios vaitkūnietės, jau daugelį metų gyvenančios Svėdasuose, Onutės Jėckienės rankdarbių parodą. Ant dviejų ilgų stalų vos sutilpo jos įvairiaspalviai nėriniai, mezginiai, nertos servetėlės, megztos gėlės, daugybė kruopščiai sukurtų atvirukų. Pati parodos autorė mielai pasakojo, aiškino, kaip atsiranda jos kūrybiniai darbeliai. Ne vienam renginio dalyviui rūpėjo sužinoti, kaip iš visokiausių trapių augaliukų stiebelių, sausų žolynėlių sukomponuojami be galo meniški atvirukai, atsiranda ant popieriaus ištisos išdžiovintų gėlių kompozicijos. Pasak Onutės, tenka pabraidžioti po pievas, laukus ir prisirinkti visokiausių augaliukų. Juos reikia išdžiovinti, sudėjus tarp senų knygų lapų. ( Šiuolaikinės knygos tam tikslui netinka, augalai tarp dabartinių knygų lapų nedžiūsta, nes popierius nesugeria drėgmės.) Iš sudžiuvusių augalų stiebelių, žiedelių, lapelių kompozicijas sudėlioti, suklijuoti- kruopštus, daug laiko reikalaujantis darbas. Bet kiek  džiaugsmo suteikia galutinis rezultatas!

      Tuose pačiuose kultūros namuose, kur ir vyko popietė, seniau meno vadove dirbusi O. Jėckienė susirinkusiems renginio dalyviams padovanojo savo sukurtų, o  taip pat populiarių kitų autorių dainų, kurias atlikdama, pati grojo akordeonu. Kartu su ja, pritardama gitara, dainavo ir vaitkūnietė Svėdasų Juozo Tumo- Vaižganto gimnazijos gimnazistė Simona Bagdonaitė, kurią skambinti gitara išmokė būtent Onutė. Šis duetas sulaukė nemažai plojimų. Plojimais buvo įvertintos ir solinės Onutės bei Simonos atliktos dainos. Vaitkūnietė laiškininkė Zita Berkevičienė popietės dalyviams perskaitė keletą savo sukurtų eilėraščių- daugeliui  buvo maloni staigmena sužinoti, kad jų kaime gyvena ir kuria talentinga literatė.

      O koks gi renginys be visokių smagių konkursų, mįslių minimo, žaidimų? Būta ir tokių dalykų. Antai, paragavus sumaišytų obuolių, morkų ir moliūgų sulčių, reikėjo atspėti, kokia to gėrimo sudėtis. Teisingiausiai atspėjusio laukė suvenyras- didžiulis moliūgas. Nelengva buvo atspėti, kas tai per augalas- žalias, dygliuotas, į ežį panašus. Pasirodo, būna ir tokių neįprastų agurkų. Ir šio keistoko  augalo vaisius tapo prizu. Kukliais suvenyrais buvo apdovanoti ir geriausiais įminę gana suktas mįsles.  Grojant ir dainuojant Onutei Jėckienei, buvo gerokai pasišokta, prisižaista. Na, o pertraukėlėmis tarp konkursų, žaidimų visi susiburdavo prie bendro suneštinių vaišių stalo, pasigardžiuodami gėrė iš Vaitkūnų laukuose surinktų ir išdžiovintų žolelių išvirtą arbatą.