Valstybinių miškų urėdija (VMU) kasmet nuosekliai plečia invazinių augalų naikinimo darbų valstybiniuose miškuose apimtis. Didžiausią grėsmę žmonių sveikatai ir vietinių ekosistemų įvairovei keliantis Sosnovskio barštis šiemet bus naikinamas daugiau nei 180 ha plote.
Kodėl būtina naikinti Sosnovskio barštį?
Invazinės rūšys – tai svetimžemiai augalai, kurie sparčiai plinta naujose teritorijose, išstumia vietines rūšis ir keičia natūralių ekosistemų pusiausvyrą. Viena pavojingiausių invazinių rūšių Lietuvoje laikoma Sosnovskio barštis (Heracleum sosnowskyi), kuris buvo atvežtas sovietmečiu kaip pašarinis augalas, tačiau ilgainiui išplito ir tapo sunkiai kontroliuojamas.
Sosnovskio barštis plinta itin greitai – vienas augalas gali subrandinti net iki 100 tūkst. sėklų. Be to, jis yra nereiklus augavietės sąlygoms. Nekontroliuojamai plintantys Sosnovskio barščiai užima didžiules teritorijas ir pažeidžia ekologinę pusiausvyrą – savo plačiais, greitai augančiais lapais užstoja augalams gyvybiškai reikalingą šviesą ir taip nustelbia vietinę augaliją.
Šis augalas taip pat kelia tiesioginį pavojų žmogaus sveikatai. Barščio sultyse esantys furanokumarinai, patekę ant odos ir veikiami saulės spindulių, gali sukelti stiprius, net trečiojo laipsnio, nudegimus, ilgai negyjančias žaizdas bei alergines reakcijas.
Naikinimo mastai didinami kasmet
VMU invazinių augalų kontrolę vykdo visų regioninių padalinių teritorijose. Pastaraisiais metais darbų apimtys nuosekliai didinamos. Anksčiau valstybiniuose miškuose kasmet buvo tvarkoma apie 100 hektarų plotų, o 2024 m. Sosnovskio barščiai buvo šienaujami ir purškiami 163 ha teritorijoje. 2025 m. invazinių augalų naikinimo darbai įvykdyti 166 ha plote. Šiemet Sosnovskio barštis bus naikinamas didesnėje kaip 180 ha plote – barščio naikinimo darbai atlikti jau daugumoje numatytų teritorijų.
Didžiausios Sosnovskio barščio naikinimo apimtys yra VMU Kazlų Rūdos regioniniame padalinyje – 51,3 ha ir Dubravos regioniniame padalinyje – 44 ha. Kituose regioniniuose padaliniuose planuojama naikinti keletas ar keliolika ha šių invazinių augalų.
Sosnovskio barščio naikinimo darbai pradedami pavasarį ir tęsiami visą vegetacijos sezoną – iki maždaug spalio. Ilgalaikis ir nuoseklus invazinių rūšių naikinimas duoda rezultatų – vietovėse, kur Sosnovskio barštis naikinamas kelerius metus, šio augalo beveik nebelikę.
VMU tikisi, kad laikantis tokio plano, per keletą metų valstybiniuose miškuose nebeliks Sosnovskio barščio ir kitų invazinių rūšių augalų.
Nuosekli kova su invazinėmis rūšimis
Siekdami išnaikinti Sosnovskio barštį, VMU specialistai taiko kompleksines jo naikinimo priemones – augalai naikinami tiek mechaniniu, tiek cheminiu būdu. Mechaninis metodas – šienavimas – taikomas jautriose teritorijose, pavyzdžiui, šalia vandens telkinių. Reguliarus augalų pjovimas neleidžia jiems subrandinti sėklų ir palaipsniui silpnina šaknų sistemą.
Kitur pasitelkiami cheminiai produktai, padedantys efektyviau sumažinti Sosnovskio barščio populiaciją.
Kovojant su invaziniais augalais vienkartinių veiksmų nepakanka – augalų sėklos dirvožemyje išlieka gyvybingos kelerius metus. Dėl šios priežasties tos pačios teritorijos stebimos ir tvarkomos pakartotinai.
Naikinamas ne tik Sosnovskio barštis
Nors daugiausia dėmesio skiriama Sosnovskio barščiui, miškininkai naikina ir kitas į Lietuvos bei ES invazinių rūšių sąrašus įtrauktų augalų rūšis: didžiąją bei kanadinę rykštenes, uosialapį klevą, vėlyvąją ievą, varpinę medlievą, gausialapį lubiną, bitinę sprigę, sirinį klemali, šluotinį sausakrūmį ir kt.
Pastarosios dvi, nors ir yra labai patrauklios rūšys bitėms, išplitusios sudaro tankius sąžalynus ir labai greitai dauginasi taip nustelbdamos vietinę biologinę įvairovę.
Didžiosios ir kanadinės rykštenės taip pat sudaro sąžalynus, nukonkuruoja vietinius augalus, itin greitai pasisavindamos maisto medžiagas iš dirvožemio. Jos plinta vėjo pagalba, tad jų dauginimasis itin sunkiai kontroliuojamas.
Uosialapiai klevai, vėlyvosios ievos, varpinės medlievos – sumedėję augalai, kurie patekę į palankias sąlygas nustelbia vietinę augaliją.
Gausialapiai lubinai agresyviai plinta atvirose buveinėse, prisotinę dirvožemį azotu, keičia jo struktūrą ir vietines buveines.
Nors daugelis invazinių rūšių ir nedaro tiesioginės žalos žmogui, tačiau reikšmingai keičia sąlygas vietiniams augalams ir lemia biologinės įvairovės mažėjimą.
Kovai su invaziniais augalais būtinas visuomenės įsitraukimas
VMU specialistų teigimu, prie invazinių augalų naikinimo gali prisidėti ir privatūs asmenys, kadangi gausiausias šių augalų paplitimas pastebimas aplink didžiuosius miestus, geležinkelius ir sodininkų bendrijas.
Jei šalia valstybinių miškų yra kitų valdytojų žemės plotai, kuriuose Sosnovskio barštis ir kitos invazinės rūšys nenaikinamos, kitą sezoną naikintuose plotuose augalai vėl išplinta.
Miškininkai primena, kad pavojingų augalų naikinimas reikalauja specialių apsaugos priemonių: būtina dėvėti neperšlampamus drabužius, pirštines, akinius bei respiratorių, kad būtų išvengta kontakto su toksiškomis augalų sultimis.
Nes kuo toliau ,tuo daugiau visur jie isigali