Seime siūloma keisti vidaus sandorių reguliavimo pataisas ir neleisti savivaldybėms pirkti paslaugų be konkurso, remiantis duomenimis grįsta analize.
Tokį pasiūlymą registravo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Mindaugas Lingė.
Parlamentaro teigimu, naujame Viešųjų pirkimų įstatymo projekte nėra aiškiai pasakyta, kaip tokia analizė turėtų būti rengiama ir pagal kokius kriterijus būtų sprendžiama, ar vidaus sandoris tikrai reikalingas.
Vidaus sandoris reiškia, kad savivaldybė paslaugą perka tiesiogiai iš savo valdomos įmonės – be viešo konkurso, kuriame galėtų varžytis įvairios bendrovės. Teigiama, kad, nors toks modelis turėtų būti taikomas tik išimtiniais atvejais, pastaraisiais metais vidaus sandorių skaičius ir vertė Lietuvoje išaugo.
Viešųjų pirkimų tarnybos duomenimis, bendra tokių sandorių vertė pernai siekė 492 mln. eurų.
M. Lingė pasiūlyme remiasi Konstitucinio Teismo išaiškinimu, kad nuo sąžiningos konkurencijos principo teikiant viešąsias paslaugas galima nukrypti tik išimtiniais atvejais, o įstatymai negali sudaryti sąlygų privilegijuoti tam tikras įmones ar nepagrįstai riboti konkurencijos.
Dėl šių priežasčių parlamentaras siūlo iš įstatymo projekto išbraukti nuostatą, pagal kurią vidaus sandoris galėtų būti sudaromas vadovaujantis konkrečiais duomenimis grįsta analize. Seimo nario teigimu, projekte nėra aiškiai įvardyta, kokia turėtų būti tokios analizės apimtis, turinys, vertinimo kriterijai ir metodika.
Anot jo, be aiškių taisyklių analizė gali tapti tik formaliu dokumentu, kuriuo savivaldybė pagrįstų jau priimtą sprendimą paslaugų teikimą perduoti savo valdomai įmonei.
Verslas pritaria: reikia aiškių taisyklių ir skaidrumo
Lietuvos komunalininkų ir atliekų tvarkytojų asociacija (LKATA) M. Lingės siūlymą palaiko. Asociacijos teigimu, dabartinėje pataisų redakcijoje analizė gali atrodyti kaip papildomas skaidrumo mechanizmas, tačiau iš tiesų kyla pavojus, kad ji taptų vienu lengviausių būdų vidaus sandoriui pagrįsti.
„Konkrečiais duomenimis grįsta analizė skamba kaip racionalus įrankis, tačiau joje nėra nieko konkretaus. Įstatymo projekte nėra nurodyta, kaip ji būtų atliekama praktiškai, o neapibrėžtas mechanizmas gali tapti ne kontrole, o patogiu pasiteisinimu“, – pranešime cituojamas LKATA vadovas Šarūnas Frolenko.
Pasak jo, nėra atsakyta, pagal kokius kriterijus analizė būtų atliekama, kas vertintų jos pagrįstumą, ar rezultatai būtų viešinami ir kokios pasekmės grėstų, jei analizė būtų tik formali.
Š. Frolenko teigimu, dėl šių spragų savivaldybėms būtų palikta per plati galimybė pačioms nuspręsti, kada paslaugas pirkti iš savo įmonės, o tai didintų riziką tinkamai neįvertinti paslaugos kainos, alternatyvų, kokybės ir bendros naudos gyventojams.
„Savivaldybė neturėtų galėti pati atlikti sau palankios analizės ir jos pagrindu nuspręsti, kad konkurencija nereikalinga“, – teigia LKATA vadovas.
Anot jo, jei analizė vis dėlto būtų paliekama kaip būdas sudaryti vidaus sandorį, turėtų būti aiškiai nustatyta, kas ją rengia, kas tikrina, kaip ji viešinama ir kaip užtikrinama, kad tai netaptų tik dokumentu iš anksto priimtam sprendimui pateisinti.
Labai gerai, reikia sutvarkyti pirkimų bardaką, kai vos ne visi pirkimai atliekami apklausos būdu.