Savaitgalį Lietuvą užklupusi smarki audra užtvindė ne vieną gatvę, o socialiniuose tinkluose netrūko vaizdo įrašų bei diskusijų, kaip tokiose situacijose turėtų elgtis vairuotojai. Ar galima važiuoti per vandeniu apsemtą kelią? Ką daryti, jei automobilis užgeso? Ir kada geriau atsisakyti kelionės, nei vėliau mokėti tūkstančius eurų už remontą? Draudimo bendrovės ERGO Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas sako, kad didžiausia klaida dažniausiai padaroma dar prieš įvažiuojant į užlietą gatvę.
Tai patvirtina ir pirmieji duomenys po savaitgalio liūčių. ERGO jau užregistravo 120 pranešimų apie nuo stichijos nukentėjusius automobilius, o bendra preliminari žalos suma siekia 1500 eurų. Pasak R. Bieliausko, dalies šių nuostolių buvo galima išvengti, jei vairuotojai būtų įvertinę riziką prieš bandydami įveikti užlietas gatves.
Ne kiekvieną balą verta bandyti įveikti
Pasak eksperto, didžiausia rizika kyla tuomet, kai vairuotojas nebegali įvertinti, koks iš tiesų yra vandens gylis. Net jei atrodo, kad vandens nėra daug, po juo gali slėptis gilesnė kelio vieta, atviras lietaus nuotekų šulinys ar kita kliūtis.
„Jeigu nematote kelio dangos arba abejojate, ar saugu važiuoti, geriausias sprendimas – apsisukti ir pasirinkti kitą maršrutą. Bandymas bet kokia kaina pasiekti kelionės tikslą gali baigtis ne tik užgesusiu automobiliu, bet ir itin brangiu remontu. Kartais kelių minučių lankstas kainuoja gerokai mažiau nei variklio ar elektronikos gedimai“, – sako R. Bieliauskas.
Ekspertas primena, kad liūties metu vairuotojai turėtų važiuoti gerokai lėčiau nei įprastai, laikytis didesnio atstumo nuo kitų transporto priemonių, vengti staigių manevrų ir lenkimo. Ant važiuojamosios dalies susikaupęs vanduo gerokai sumažina padangų sukibimą su kelio danga, todėl automobilis gali tapti sunkiau valdomas.
Automobilis užgeso? Nebandykite jo užvesti
Jei automobilis vis dėlto gavo hidrosmūgį ir užgeso vandeniu apsemtoje vietoje, specialistai ragina neskubėti bandyti jo užvesti. „Svarbiausia – jokiu būdu nebandyti automobilio užvesti. Tokiu būdu galima padaryti dar didesnę žalą varikliui ar kitoms svarbioms automobilio sistemoms. Saugiausia transporto priemonę nugabenti į remonto dirbtuves, kur specialistai pirmiausia ją tinkamai išdžiovins ir atliks diagnostiką“, – aiškina R. Bieliauskas.
Pasak jo, net jei po kelių valandų automobilis atrodo veikiantis įprastai, drėgmė gali pažeisti elektros instaliaciją ar elektroninius komponentus, o gedimai išryškėti tik po kurio laiko.
Kada žalą atlygina draudimas?
Draudimo bendrovės duomenimis, po stiprių liūčių dažniausiai registruojami elektros instaliacijos gedimai, pažeisti elektronikos komponentai bei automobilių džiovinimo ir valymo darbai.
Pasak R. Bieliausko, tokie nuostoliai gali būti atlyginami turint „visų rizikų“ KASKO draudimą, kuris apima gamtos stichijų (stipraus lietaus, krušos, nuošliaužų ir kitų nuo vairuotojo nepriklausančių įvykių) sukeltą žalą.
Vis dėlto draudikas atkreipia dėmesį, kad kiekviena situacija vertinama individualiai. „Jeigu automobilis buvo apsemtas stovėdamas arba vairuotojas neturėjo objektyvios galimybės išvengti įvykio, tokie nuostoliai paprastai yra atlyginami pagal KASKO draudimo sąlygas. Tokiose situacijose svarbiausia vadovautis ne noru kuo greičiau pasiekti tikslą, o sveiku protu ir savo saugumu“, – pabrėžia R. Bieliauskas.
