Specialistų perspėjimas: kodėl akių trynimas gali baigtis rimtomis ligomis
Dauguma žmonių bent kartą per dieną patrina akis – pabudus ryte, pavargus nuo kompiuterio ekrano ar sudirgus dėl dulkių. Nors šis veiksmas atrodo natūralus ir suteikia trumpalaikį palengvėjimą, gydytojai oftalmologai perspėja, kad nuolatinis akių trynimas gali sukelti rimtų ir negrįžtamų regėjimo sutrikimų.
Trumpalaikė žala: nuo įbrėžimų iki infekcijų
Kiekvieną kartą trinant akį, jos paviršius patiria mechaninį spaudimą ir trintį. Tai ypač pavojinga ragenai – skaidriam priekiniam akies sluoksniui, kuris yra atsakingas už šviesos praleidimą ir fokusavimą. Dėl trynimo ant ragenos epitelio gali atsirasti mikroskopinių pažeidimų, kurie, nors ir smulkūs, ilgainiui kaupiasi.
„Žmonės galvoja – patryniau ir praėjo. Bet ragena atsimena kiekvieną kartą“, – komentuoja gydytoja oftalmologė. Pasak jos, nuolatinis dirginimas gali sukelti uždegimą, ašarojimą ir padidėjusį jautrumą šviesai.
Be to, ant rankų esančios bakterijos ir virusai trinant lengvai patenka ant akies paviršiaus, o tai yra tiesus kelias į konjunktyvitą ar kitas infekcijas. Ypač didelę žalą gali padaryti nagas – net ir nedidelis įbrėžimas gali pareikalauti gydymo antibiotikais.
Ilgalaikės pasekmės: ragenos deformacija
Nors smulkūs pažeidimai dažniausiai sugyja, ilgus metus besitęsiantis akių trynimo įprotis gali sukelti sunkią ligą – keratokonusą. Tai būklė, kai ragena palaipsniui plonėja ir iš normalios sferinės formos išsigaubia į kūgį. Dėl šios deformacijos regėjimas tampa neryškus, iškraipytas, o įprastos korekcijos priemonės, tokios kaip akiniai ar kontaktiniai lęšiai, nebegali padėti.
„Keratokonusas dažniausiai pasireiškia žmonėms, kurie trina akis chroniškai. Ypač rizikuoja alergiški asmenys, nes jie akis trina dažniau ir stipriau“, – paaiškino gydytoja.
Ankstyvosiose stadijose ligos progresavimą galima sustabdyti specialia procedūra, tačiau vėlyvose stadijose gali prireikti net ragenos transplantacijos.
Matomi pavojai: kraujosruvos akyse
Kartais akių trynimo žala matoma iš karto. Stipresnis paspaudimas gali pažeisti trapias junginės kraujagysles, dėl ko akies baltyme atsiranda ryškiai raudona dėmė – subkonjunktyvinė kraujosruva. Nors ji dažniausiai nepavojinga ir išnyksta per kelias savaites, tai yra aiškus signalas, kad akiai daromas per didelis spaudimas.
„Kai pacientas ateina su tokia dėme, pirmas klausimas – ar trinote akis? Atsakymas beveik visada – taip“, – patirtimi dalijosi oftalmologė.
Ką daryti, kai niežti akis: specialistų patarimai
Akių trynimas yra refleksas, tačiau jį galima kontroliuoti ir pakeisti saugesniais veiksmais. Gydytojai rekomenduoja:
- Naudoti drėkinamuosius lašus. Pajutus sausumą ar niežulį, įsilašinkite dirbtinių ašarų be konservantų. Tai suteiks palengvėjimą be jokios žalos.
- Šalinti priežastį. Jei akis niežti dėl alergijos, naudokite antihistamininius preparatus. Jei dėl sausumo – reguliariai drėkinkite akis ir darykite pertraukas dirbdami kompiuteriu.
- Sąmoningai sustoti. Pajutę norą trinti akis, sustokite. Vietoj to kelis kartus intensyviai pamirksėkite arba įsilašinkite lašų. Ši penkių sekundžių pauzė gali apsaugoti jūsų regėjimą ilgus metus.
