Situacija Anykščiuose ir Kazlų Rūdoje gerėja, tačiau dalis gyventojų vis dar be elektros

Praėjus beveik savaitei po Lietuvą nusiaubusios smarkios audros, padėtis Anykščių rajone ir Kazlų Rūdoje palaipsniui gerėja. Tačiau savivaldybėse vis dar šalinami elektros tiekimo sutrikimai, tenka užtikrinti vandens tiekimą ir tvarkyti ant kelių bei elektros linijų užvirtusius medžius.

Abiejose savivaldybėse dėl audros padarinių paskelbta ekstremalioji situacija, o daliai gyventojų elektros tiekimas dar nėra atkurtas.

Anykščių rajone elektros šiuo metu neturi apie 6 tūkst. vartotojų, Kazlų Rūdoje – apie 450. Savaitės pradžioje šie skaičiai atitinkamai siekė beveik 9,8 tūkst. ir 1,2 tūkst. vartotojų.

Anykščiuose padėtis sudėtingesnė

Anykščių rajono meras Kęstutis Tubis teigė, kad savivaldybėje vis dar reikia užtikrinti dalies vandenviečių ir nuotekų valymo įrenginių veiklą. Tam naudojami generatoriai.

„Šiai dienai dar mes daugelį vandenviečių ir nuotekų valymo aprūpiname generatoriais, kuriuos „Anykščių vandenys“ atsivežė“, – Eltai sakė K. Tubis.

Pasak mero, savivaldybė yra gavusi ir keturis ESO perduotus generatorius. Jie naudojami skirtingose rajono vietose – atkūrus elektros tiekimą vienoje gyvenvietėje, generatorius perkeliamas ten, kur jo reikia labiau.

„Iš pradžių buvo pajungtos didesnės vandenvietės, o kai buvo atstatytas elektros energijos tiekimas, tarkim, Debeikių miestelyje, tai mes tą generatorių pervežame į kitą vietą“, – aiškino jis.

K. Tubio teigimu, šiuo metu savivaldybė taip pat padeda ESO nustatyti vietas, kuriose elektros linijos liko pažeistos. Seniūnijų darbuotojai ir šauliai, pasitelkę dronus, renka informaciją apie ant linijų užvirtusius medžius.

„Šiandien kalbantis su ESO regiono atstovu, jis paprašė mūsų nustatyti vietas, kuriose yra užvirtę medžiai jau žemos įtampos linijose, ir atsiųsti koordinates, nes ESO nežino, kur tos linijos nutrūko“, – sakė meras.

Jis teigė, kad elektros tiekimo atkūrimas Anykščių rajone galėtų vykti sparčiau, jei ESO čia sutelktų daugiau pajėgų.

„Vis dėlto manau, kad ESO turėtų didesnę darbo dalį daryti ir nepalikti vieno žmogaus atstovui mūsų rajone. Turėtų būti mestos didesnės pajėgos“, – teigė K. Tubis.

Meras taip pat kritikavo elektros tiekimo atkūrimo komunikaciją. Anot jo, gyventojams skelbiama informacija ne visada atspindi realią situaciją vietoje.

„Jeigu 6 tūkstančiai gyventojų dar neturi elektros energijos, tai kodėl kiti rajonai ir miestai turi, o Anykščiai neturi? Man rūpi Anykščių gyventojai, Anykščių žmonės“, – sakė K. Tubis.

Kartu jis pripažino, kad ESO bendravimas su savivaldybe per pastarąją savaitę pagerėjo.

„Jau darbuotojai ir vadybininkai kalbasi kitaip, bet ar reikia kokių 15 straipsnių, išstojimų per televiziją, kad žmonės pradėtų kalbėtis normaliai?“, – klausė Anykščių meras.

Kazlų Rūdoje elektros neturinčiųjų mažėja

Kazlų Rūdos savivaldybėje elektros tiekimas atkuriamas sparčiau. Mero Manto Varaškos teigimu, šiuo metu elektros neturi apie 450 vartotojų – beveik tris kartus mažiau nei savaitės pradžioje.

Vis dėlto, pasak jo, gedimų skaičius dar gali keistis, nes randama ir mažesnių pažeistų elektros linijų.

„Gedimų skaičius toliau auga todėl, kad yra randamos mažesnės linijos, kurios taip pat yra sugadintos“, – Eltai sakė M. Varaška.

Anot jo, net ir atkūrus elektros tiekimą dalyje gyvenvietės, kai kurie adresai gali likti be elektros dėl atskirų mažesnių linijų pažeidimų.

„Dažnai būna taip, kad gyvenvietėje yra pažeistos ne tiktai pastotės ar aukštos įtampos linijos, bet ir mažesnės linijos, ir netgi atkūrus elektros tiekimą dalyje gyvenvietės, kita dalis adresų jos toliau negauna“, – aiškino meras.

Savivaldybė gyventojams konkrečių terminų, kada jų namuose bus atkurta elektra, neskelbia. M. Varaškos teigimu, sprendimus dėl elektros tiekimo atkūrimo priima ESO specialistai, atsižvelgdami į tinklo būklę ir vartotojų skaičių.

„Savivaldybė nekomentuoja gyventojams pagal ESO informaciją, kada bus kur atkurta elektra, todėl, kad tai iš principo yra tiesioginis ESO reikalas ir jų specialistų valdymo sprendimai pagal vartotojus, kada ta elektra atsiras“, – sakė jis.

Kariuomenės pagalba – abiejose savivaldybėse

Prie audros padarinių likvidavimo tiek Anykščių rajone, tiek Kazlų Rūdoje prisideda kariuomenė.

Anykščių rajone, K. Tubio teigimu, ESO paprašius keturių karių dviem ekipažams, savivaldybė papildomai kreipėsi į Krašto apsaugos ministeriją (KAM) dėl didesnės pagalbos. Darbams buvo pasitelkti penki Inžinerinio bataliono kariai, 11 karių savanorių ir penki savivaldybės ugniagesiai.

Jie daugiausia šalina ant elektros linijų užvirtusius medžius, kad energetikai galėtų atlikti tinklų remonto darbus.

„Praktiškai suformavome didžiules komandas, kurios išvalė aukštos įtampos linijas, o energetikai galėjo atkurti elektros tiekimą: atstatyti atramas, tempti laidus, uždėti izoliatorius, kur nutrūko, ir panašiai“, – pasakojo K. Tubis.

Kazlų Rūdoje savivaldybėje, M. Varaškos teigimu, dirbo keliasdešimt karių.

„30 stiprių vyrų ir 60 stiprių rankų – tai, aišku, yra akyse tiesiog besikeičiantis paveikslas, juolab kai žmonės dirba organizuotai ir su technika“, – sakė meras.

Anot jo, dalis kariškių dirba civiliais drabužiais, todėl gyventojai gali jų neatpažinti.

„Žmonėms atrodo, kad pakelėse dirba paprasti žmonės, bet iš tiesų tai yra kariškiai“, – pasakojo M. Varaška.

Atkuriama svarbiausia infrastruktūra

Kazlų Rūdos savivaldybėje pagrindiniai infrastruktūros objektai jau veikia. Pasak M. Varaškos, veikia vandens tiekimo ir nuotekų siurblinės, o dalis dėl audros uždarytų viešųjų erdvių taip pat jau atidaromos.

Savivaldybė toliau palaiko ryšį su gyvenvietėmis ir renka informaciją apie gyventojus, kuriems reikia pagalbos. Tam pasitelkti bendruomenių pirmininkai ir seniūnaičiai.

„Jų prašome iki šiandienos įvardinti gyventojus arba vietas, kur reikėtų pagalbos: vanduo, geriamas maistas, medicinos arba kitos būtinosios paslaugos ar priemonės, kad šiandien galėtume tą pagalbą suteikti“, – sakė M. Varaška.

Savivaldybė taip pat leidžia gyventojams iki rugsėjo 10 dienos savo valdose pašalinti išverstus, pasvirusius ar pavojingus medžius be išankstinio raštiško savivaldybės leidimo. Gyventojų prašoma išsaugoti situaciją fiksuojančias nuotraukas ar vaizdo įrašus.

Tuo tarpu Anykščių rajone pagrindinis dėmesys išlieka elektros tiekimo atkūrimui, tačiau savivaldybė taip pat rūpinasi vandens tiekimo ir nuotekų įrenginių veikimu.

Skaičiuojama audros žala

Tiksli audros padaryta žala kol kas nėra apskaičiuota. M. Varaškos teigimu, vertinant nuostolius reikėtų atsižvelgti ne tik į savivaldybių ir valstybės infrastruktūrai padarytą žalą, bet ir į gyventojų, žemės ūkio bei verslo nuostolius.

„Šią žalą turi skaičiuoti visa valstybė ir už visas savivaldybes“, – sakė Kazlų Rūdos meras.

Anot jo, dėl elektros tiekimo sutrikimų gyventojai patyrė papildomų nuostolių – galėjo sugesti maisto produktai, vaistai, o įmonės dėl elektros trūkumo susidūrė su gamybos, sandėliavimo ar kitų veiklų prastovomis.

„Tai yra žala privačiam turtui: tai tikrai dešimtys tūkstančių stogų, sienų, šiltnamių, garažų, vasarnamių ir taip toliau“, – teigė M. Varaška.

Kol kas abiejose savivaldybėse pagrindinis dėmesys skiriamas likusių elektros tiekimo sutrikimų šalinimui, infrastruktūros veikimo užtikrinimui ir audros padarinių likvidavimui.

Elektros tiekimas penktadienio rytą vis dar sutrikęs 46 tūkst. „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) klientų.

Kaip skelbė ELTA, po smarkios audros šalyje daliai gyventojų ir verslų vis dar neturint elektros, o ūkininkams skaičiuojant nuostolius, Vyriausybė trečiadienį paskelbė ekstremaliąją situaciją valstybės mastu. Šiam Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) siūlymui pritarta Vyriausybės posėdyje.

Tiesa, Anykščių rajono bei Kazlų Rūdos savivaldybėse ekstremali situacija buvo paskelbta dar pirmadienį.

Per šeštadienį kilusią audrą daugelyje Lietuvos vietų virto medžiai, žuvo vienas žmogus, dar keturi buvo sužeisti. Elektros tiekimas tuo metu buvo sutrikęs daugiau nei 268 tūkst. vartotojų.