Antradienį įsigaliojo Seimo balandžio mėnesį priimtos Socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisos, leisiančios gyventojams gauti pensiją už ilgesnį praleistą laikotarpį.
Parlamentarai, tiksliau reglamentuodami pensijų skyrimo tvarką, išsprendė praktikoje pasitaikančią situaciją, kai dėl senatvės pensijos skyrimo žmogus kreipėsi pavėluotai, t. y. praėjus daugiau kaip 12 mėnesių nuo teisės į pensiją atsiradimo.
Kaip numato įsigalioję įstatymo pakeitimai, jei dėl senatvės pensijos žmogus nesikreipė ir jos negavo, laikoma, kad senatvės pensijos skyrimas atidėtas. Tokiais atvejais jam išmokama pensija didės 8 procentais už kiekvienus pilnus metus, kai pensija priklausė, tačiau nebuvo mokama.
Įstatymo pataisas inicijavęs Seimo narys Linas Kukuraitis mano, kad nauja tvarka bus socialiai teisingesnė.
„Iki šiol, jeigu žmogus pats užpildydavo prašymą atidėti pensijos mokėjimą, tuomet senatvės pensija jam buvo didinama 8 procentais už kiekvienus pilnus atidėjimo metus. Tačiau jeigu gyventojas tiesiog pamiršdavo kreiptis dėl pensijos – ji ne tik nedidėjo, bet buvo prarandama, nes parašius prašymą ją gauti po, tarkim, 18 mėnesių, buvo sumokama tik 12 mėnesių dydžio pensijos suma“, – Eltai teigė Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys L. Kukuraitis.
Anot L. Kukuraičio, į tokias situacijas dažniau patenka užsienyje gyvenantys senjorai, kurie yra įgiję teisę į senatvės pensiją Lietuvoje, tačiau dėl jos nesikreipia.
Pagal dabar galiojančius teisės aktus, nesvarbu kuriam laikui praėjus asmuo kreipiasi, pensija skiriama ir mokama ne daugiau kaip už 12 praėjusių mėnesių.
Šių metų balandžio 9 d. Socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisoms, kurios įsigaliojo rugsėjo 1 d., vieningai pritarė 86 balsavime dalyvavę Seimo nariai.
Nuo šios pensininkams galioja ir kitokios lengvatos, pavyzdžiui, jie gali eiti per gatvę degant raudonam signalui, važiuoti automobiliu neprisisegus saugos diržų, vaikščioti tamsoje be atšvaitų ir pan. Tai daroma vardan Lietuvos finansinės gerovės. Gyvens mažiau pensininkų, reikės mažiau pinigų pensijoms, daugiau liks lėšų gynybos fondui, ginklų pirkimui ir vienos atitinkamos šalies rėmimui.