Profesoriai Zita ir Romualdas Inčirauskai rankose laiko ką tik išleistą eilėraščių knygą, kurios autorius – R. Inčirauskas, o sudarytoja – Z. Inčirauskienė. Ryčio KULBOKO nuotr.
Iš Anykščių kilęs, Anykščiams kuriantis skulptorius, dailininkas prof. Romualdas Inčirauskas išleido eilėraščių knygą „(A)Eilėraščiai“.
Knygoje sugulė profesoriaus kurti trieiliai bei piešiniai.
„Turiu tokią knygelę, kur vis po truputį tokius trieilius rašinėju ir didelę knygą, kur viską paišau, fiksuoju, tai – kaip dienoraštis. Tomas Vaičaitis viską sudėjo į vieną ir išėjo tokia eilėraščių knygelė. Bet nepretenduoju į poetus“, – „Anykštai“ sakė prof. R. Inčirauskas, pridūręs, jog eilėraštukus ėmė rašyti daugiau nei prieš dvidešimtmetį.
„Didžiąją dalį eilėraščių sudėjom, didelės atrankos nedarėm. Dizaineris T. Vaičaitis labai gerai pagavo Romualdo idėją ir sukūrė naują kūrinį, kuris suskamba kaip tie trieiliai – nei šiaip, nei taip, – apie vyro knygelę pasakojo prof. Zita Inčirauskienė. – Suskirstėme knygą į tris mažus skyrelius: „Gimtinės properšos“, „Būties buviniai“ ir „Šventieji Žemėje“. Sudėtingiausias yra paskutinis skyrelis, nes reikia būti perskaičius Senąjį Testamentą. Jei nežinai Biblijos, istorijos, jos personažų, tie eilėraščiai gali nieko nereikšti. Romas skaito Šventąjį Raštą, iš ten ir mintys, tokie paradoksai. Tai yra kaip dienoraštis. Romualdas turi darbo knygeles, kuriose užrašinėja, paišinėja.“
Prof. Z. Inčirauskienė pasakojo, jog prof. R. Inčirauskas apie knygelės leidimą galvojo jau prieš penkerius metus, tačiau ji paskatinusi eilėraščių parašyti daugiau.
„Šiais metais buvo Romualdo kūrybos 50-metis, mes rašėme projektą Kultūros tarybos individualiai stipendijai, ją gavome ir po didžiosios jubiliejinės parodos mums liko lėšų išleisti šią 90 puslapių knygutę. Labai norėjau, kad ji išeitų per Romo gimtadienį ir kaip tik tą dieną ją atvežė iš spaustuvės“, – sakė prof. Z. Inčirauskienė. Knygelė išspausdinta 300 egzempliorių tiražu.





Prof. R. Inčirauskas pasakojo neplanuojantis knygelės pristatymų, jos nepardavinėsiantis – tik dovanos. Tačiau prof. Z. Inčirauskienė teigė, jog sulaukė jau ne vieno prašymo knygelę pristatyti, dėl to vyrą skatina apie tai pagalvoti.
„Sakau, kaip tą savo didžiulį norą nuvertinai, kad net neverta apie tai nei kalbėti, nei rodyti? Juolab, kad reikalingas ir eilėraščių pakomentavimas, ir paaiškinimas. Tereikia sugalvoti pristatymo būdus“, – kalbėjo prof. Z. Inčirauskienė.
Pasiteiravus, ar bus daugiau poezijos knygelių, profesoriai atsakė, jog gyvena šia diena, o kaip bus – parodys laikas.
O šią savaitę profesoriai R. ir Z. Inčirauskai, nešini naująja eilėraščių knyga, apsilankė „Anykštos“ redakcijoje. Profesoriai pasakojo, kad dažnai lankosi Anykščiuose, prenumeruoja ir džiaugiasi skaitydami „Anykštą“.


R. Inčirauskas, būdamas redakcijoje, prisiminė daugiau nei pusės šimtmečio senumo savo vaikystės Anykščius. Profesorius pasakojo, kur ir kokie pastatai stovėjo netoli redakcijos pastato, kuriame tuo metu buvo įsikūręs karinis komisariatas, ir, kalbėdamas apie šalia esančius laidojimo namus, pastebėjo: „Niekada negalvojau, kad ten, kur stovėjo mano suolas, stovės mano tėvų karstai“, – apie tai, jog dabartiniuose laidojimo namuose seniau veikė mokykla, kurioje jam teko mokytis, pasakojo skulptorius.
Prof. R. Inčirauskas yra Talino dailės instituto absolventas. Nuo 1979-ųjų jis dėsto VDA Telšių filiale. Nuo 2002 metų – docentas, nuo 2010-ųjų – profesorius. Jis yra žinomas medalininkas, tarptautinės medalininkų sąjungos narys, daugybės tarptautinių konkursų laureatas.

























❤️Ji prisijungusi, pasitikinti savimi ir laukia, kada jai parašysi. Prisijunk čia!“………………………………………………….. > da.gd/girls66
ddxdfd
Juodai nusibodo visokie sistemai uoliai tarnaujantys asmenys. Kur dosnūs finansavimai, ten galimai ir interesai? Anykščiai yra Lietuvoje, o ne Izraelyje. Ir anykštėnai yra lietuviai, tad ir mums labiau rūpi lietuviški reikalai, o ne svetimos kultūros.
Tu pats visai irgi nusibodai.Nes esi 0 .
Telšiuose ponas profesorius dirba, kuria, gauna atlygį, tai tegu jį ir remia Telšių savivaldybė. Prie ko čia Anykščiai, kad miesto centre pridaryta visokiausių skulptūrų skulptūrėlių žydų atminimui. Visoje Lietuvoje ši tauta gyveno, nereikia rodyti išskirtinumą.
Kiek tamstai metų?
Viskas gerai, kad p. Inčirauskas rašo, daro, veikia. Man tik nepatinka, kodėl jis, savivaldybės remiamas, įvairiais ženklais ar paminklais įamžina tik vienos tautybės žmones. Anykščiuose gyveno, kūrė, vystė verslą ne tik žydai.