Mūsų proseniai ir Naujųjų metų išvakarėse, ir pirmąją Naujųjų dieną burdavo ateinančių metų derlių. Šeimininkas atidarydavo klėties duris, atsigręždavo laukų pusėn ir šaukdavo javus: „Javai, javai, svirno durys atdaros, aruodai pilni!” Suminėtas derlius turėjęs ateiti. Gruodžio trisdešimt pirmoji, trečiadienis – 366-oji, paskutinė metų diena.
Savo vardadienius šiandien švenčia: Gedganta, Gedgantas, Gedgantė,
Melanija, Melanijus, Silva, Silvas, Silvestra, Silvestras, Silvija,
Silvijus;
rytoj: Arvaida, Arvaidas, Arvaidė, Arvaldas, Arvaldė, Arvė, Eufrozina, Mečislovas, Mečius, Mečys;
poryt: Fulgentas, Fulgis, Gailius, Gailutė, Jukunda, Jukundas, Mažvyda, Mažvydas, Pulgis.
Saulė šiandien tekėjo 8.42, leisis 16.02. Dienos ilgumas – 7.20.
Penktąją jaunaties dieną Mėnulis teka 10.32, leidžiasi 20.26.
Saulė Ožiaragio ženkle.
Papročiai:
Mūsų proseniai ir Naujųjų metų išvakarėse, ir
pirmąją Naujųjų dieną burdavo ateinančių metų derlių. Šeimininkas
atidarydavo klėties duris, atsigręždavo laukų pusėn ir šaukdavo javus:
"Javai, javai, svirno durys atdaros, aruodai pilni!" Suminėtas derlius
turėjęs ateiti.
Labanoro girios kaimeliuose užkurdami pirties
krosnį įmesdavo liepinę pliauską, reiškiančią santarvę šeimoje,
draugystę su kaimynais. Gero dūmo kvapas turėjęs atnešti visiems ramybę
ir palaimą. Lietuviai, kaip ir latviai, Naujųjų metų išvakarėse
kryžkelėje su apeigomis aukodavo vilkams seną bergždžią ožką, tikėdami,
kad šitaip visus metus apsaugos gyvulius nuo plėšrūnų.
Prieš
Naujuosius metus žmonės persirengdavo žvėrių kailiais, nepažįstamais
žmonėmis, dvasiomis. Persirengėliai užeidavo į kiekvienus namus ir
sveikindami linkėdavo gero derliaus bei visokios ūkiškos ir asmeninės
sėkmės. Būdavo vaizduojama ir Senųjų metų kova su Naujaisiais, kuriuose
Senieji pralaimėdavo. Apie Betygalą vienas vyras persirengdavo seniu,
antras – giltine, trečias – jaunikaičiu. Jie vaikščiodavo po namus
sveikindami su Naujaisiais metais.
Senis paprastai kosėdavo,
giltinė mosikuodavo kardu, o jaunikaitis, vaizduojąs Naujuosius metus,
sveikindavo šiais žodžiais: "Sveikinu su Naujais metais ir linkiu nuo
visų jaknų ir vėdaro visokios laimės ir gero gyvenimo: kad pas jus
augtų rugiai su ūsais, bulvės ir kitos daržovės su uodegomis; kad jūsų
karvės turėtų daug veršiukų, o riebios kiaulės – daug paršiukų; kad
būtų daug taukų puoduose ir daug grūdų aruoduose". Baigus sveikinimą
giltinė puldavo kardu senį, o šis bėgdavo, slapstydavosi, bet giltinė
visur jį surasdavo ir savo kardu pribaigdavo.
Žmonės nuo seno
tikėjo, kad kaip sutiksi Naujuosius metus ir praleisi pirmąją jų dieną,
taip visus tuos metus ir gyvensi, todėl stengėsi būti linksmi,
nerūpestingi, nedarydavo niekam pikta.
