• Kontaktai
  • Reklama
  • Apie mus
  • Prisijungti
  • Prenumerata
  • Privatumo politika
Antradienis, 20 spalio, 2026
No Result
View All Result
Anyksta.lt
  • Naujienos Anykščiuose
    • Politika
    • Bendruomenės
    • Verslas
    • Sveikata
    • Kultūra
    • Švietimas
    • Teisėsauga
    • Sportas
    • Gamta
    • Žmonės
    • Lietuvos ir užsienio naujienos
  • Nusikalstamų įvykių apžvalga
  • Premium Anykšta
  • Aukštaitiškas formatas
  • Gyvieji Anykščiai
  • Vox Populi
    • Laiškai
    • Dienos sentencija
    • Komentaras
    • Balsavimo rezultatų archyvas
  • Anykšta TV
  • Laisvalaikis
    • Gamtos knyga
    • Konkursai
    • Veiklos Anykščiai
  • Skelbimai
  • Prenumerata
  • Renginiai
  • Archyvas
    • Naujienų archyvas
    • Laikraščio archyvas
    • Ženklai ir žmonės
  • Naujienos Anykščiuose
    • Politika
    • Bendruomenės
    • Verslas
    • Sveikata
    • Kultūra
    • Švietimas
    • Teisėsauga
    • Sportas
    • Gamta
    • Žmonės
    • Lietuvos ir užsienio naujienos
  • Nusikalstamų įvykių apžvalga
  • Premium Anykšta
  • Aukštaitiškas formatas
  • Gyvieji Anykščiai
  • Vox Populi
    • Laiškai
    • Dienos sentencija
    • Komentaras
    • Balsavimo rezultatų archyvas
  • Anykšta TV
  • Laisvalaikis
    • Gamtos knyga
    • Konkursai
    • Veiklos Anykščiai
  • Skelbimai
  • Prenumerata
  • Renginiai
  • Archyvas
    • Naujienų archyvas
    • Laikraščio archyvas
    • Ženklai ir žmonės
No Result
View All Result
Anyksta.lt
No Result
View All Result

Keli Seimo nario Tomo Tomilino pamąstymai apie Europą

ANYKŠTA
2026-10-20
Naujienos
8
Dalintis FacebookDalintis Twitter

Seimo narys Tomas Tomilinas (Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“) pasidalijo komentaru apie Europą.

„Po Prancūzijos protestų – keli pamąstymai apie Europą. Neseniai Demokratijos institutas kartu su Green European GEF – Green European Foundation darė konferenciją apie atsparumą, joje pasakiau kalbą, tai šios kalbos motyvais.

Politinį centrą, nuosaikias partijas Europoje išgelbės tik labai stipri ateities vizija. Tokia, kuri suvienytų plačiąsias visuomenės mases ir nukreiptų jų energiją nuo griovimo į kūrimą.

Kultūrinio karo nesustabdysi vien papildomu mokyklų finansavimu. Toksiški socialiniai tinklai visame pasaulyje Prancūzijos protestus jau paverčia civilizacijų karu. Jie neparodys, kad Europos migracijos politika jau seniai sugriežtėjo ir nelegalios migracijos mastai stipriai sumažėjo. Ne, tai kas vyksta nėra vien imigrantų integracijos bėdos, tačiau protesto energija gali būti panaudota dar didesniam Europos skaldymui.

Todėl tik plati, ilgalaikė Europos, kaip stipraus geopolitinio veikėjo, vizija galėtų nukreipti destruktyvią visuomenės energiją nuo griovimo ir naikinimo į kūrimą bei puoselėjimą. Rimtas įsipareigojimas remta Ukraina tai geras žingsnis ta linkme. Ukrainos laisvė yra svarbiausias mūsų geopolitinis įsipareigojimas ir čia negalime pralaimėti.

Europa turi tapti tikra geopolitine jėga. Mums reikia patiems apsiginti nuo agresyvaus priešo Rytuose, o ne kliautis vien JAV dosnumu ir karine galia. Tai reiškia, kad turime kurti europinius saugumo formatus, užtikrinančius NATO lygio ar net glaudesnę koordinaciją. Europos saugumo taryba galėtų tapti vienu iš tokių sprendimų.

Vietoj to, kad vien mojuotume Palestinos vėliavomis, turėtume klausti, ką konkrečiai galime padaryti dėl demokratijos ir žmogaus teisių. Jei norime realiai padėti Palestinos žmonėms, turime kalbėti apie veiksmingą tarptautinę taikos misiją, civilių apsaugą ir politinį sprendimą. Tam neprieštaraus nei Izraeilis, nei Gaza, bet Europa neturi drąsos.

Europa negalės apginti taikos, jei neturės galios ją apginti. Karai nesustabdomi vien aštriu liežuviu ar gražiomis deklaracijomis. Diplomatija yra būtina, tačiau jos veiksmingumą lemia ir gebėjimas apsaugoti žmones bei atgrasyti agresorių.

Tačiau saugumas – tik viena Europos problemų pusė. Turime spręsti ir senstančios visuomenės, lėto ekonomikos augimo bei augančios viešosios skolos problemas.

Prancūzijos socialinį nepasitenkinimą kursto ir pragyvenimo išlaidų spaudimas. Tačiau vien papildomomis išlaidomis problemos neišspręsime: jei jos nebus tinkamai finansuojamos ir didins paklausą nepadidindamos pasiūlos, infliacinis spaudimas gali tik sustiprėti. Europa įstrigusi tarp augančių visuomenės lūkesčių, didelių finansinių poreikių ir ribotų biudžeto galimybių.

Todėl reikia daugiau bendros europinės fiskalinės galios. COVID-19 pandemijos metu parodėme, kad bendri finansiniai instrumentai gali padėti spręsti krizes, kurių atskiros valstybės nepajėgia įveikti taip veiksmingai. Panašaus europinio solidarumo reikia ir stiprinant gynybą, investuojant į konkurencingumą bei sprendžiant socialines problemas.

Kapitalo sąjunga, gilesnė ekonominė koordinacija ir bendros strateginės investicijos taip pat galėtų padėti Europai ištrūkti iš lėto augimo spąstų.

Europai reikia ne mažiau ambicijų, o daugiau politinės drąsos. Bendros gynybos, ekonominės galios ir socialinio saugumo vizijos. Ne tam, kad Briuselis valdytų daugiau dėl paties valdžios plėtimo, bet tam, kad europiečiai galėtų geriau apsaugoti savo laisvę, gerovę ir demokratiją. Ginti reikia ir tai, ką – ambicinga gamtos apsaugos, klimato krizės mažinimo viziją, atsparumą įvairioms krizėms, kaip migracija ar ekstremalios situacijos, galiausiai ar mums vis dar rūpi demokratijos sklaida pasaulyje.

Jeigu politinis centras nesugebės pasiūlyti tokios ateities vizijos, visuomenės energiją ir toliau pasisavins tie, kurie moka geriausiai kurstyti pyktį. Europa turi pasirinkti: būti istorijos objektu ar savarankišku jos kūrėju“, – komentare rašo T.Tomilinas.

Komentarai 8

  1. anykštėnė says:
    4 sekundės ago

    Gerai, kad Tomas Tomilinas kalba ne tik apie problemas, bet ir apie tai, kaip jas spręsti.
    Europai ir Lietuvai reikia daugiau vienybės, drąsos ir konkrečių darbų.
    Ačiū, Tomai, už mintis, kurios verčia susimąstyti!

    Atsakyti
  2. Bet juk ir Tomilino tevas says:
    2 val ago

    Ant tanko i Europa atvaziavo ir ilgai cia savo atnesta ,,pravda,, gyne NKVD gretose !

    Atsakyti
    • Kvazimodas says:
      1 val ago

      Nusimeskime kaukes PONAI !!!
      Cia tokius dalykus paprastai Janutiene is OP TV fantazuoja.
      Tai si ponia giriasi, kokia jos kanale demokratija, kaip visi gali reiksti nuomone, o atkreipkite demesi.
      Kiek raso kanale komentaru. Ir kiek realiai ju matosi. O matosi gal puse. Todel kad kiti uzblokuoti ir ne bet kaip uzblokuoti, sie zmones nemato kad uzblokuoti. Youtube yra tokia galimybe, uzblokuoti, kad vartotojas mato savo komentara, o kiti ne. Visa esme jau kertasi su skelbiama demokratija.
      Po to pabandykite bandyma uz ka blokuojame. O sukurti komentara neizeidinejant, neaiskinant kas koks ir kokio proto. O konkreciai logiskai kad jus nesutinkant su nuomone.
      Pvz kartais uzeinu as ten, maciau jie pasigave kaip teve musu logika, kad Lietuva uzdraudus Baltarusisku trasu tranzita, netenka tiek milijonu pajamu ir juos atiduoda Rusijai. Ir atseit tuom remia Rusijos kara.
      Visu pirma trasu tranzita lemia ne pajamos, o pelnas. Jie paeme tranzita tarsi jis nieko nekainuoja. Iskrovos pakrovimo darbai. Traukiniu kuras. Gelezinkelio amortizacija. Tai jau bus ne tie skelbiami milijonai.
      Ta pati paskaiciuoti Rusams. Atemus islaidas, dar paskaiciuoti kiek is tu pajamu patenka i karini Rusijos biudzeta. Ir matytusi jei ir patenka, tai nereiksmingas nago juodumas.
      Net jei tai ir klaidinga, galima kita kontargumenta isvesti. Ir ziureti per kiek laiko busite demokratiskame kanale uzblokuotas.
      Pasisodina pasnekova ir varo savo susiprojektuota portreta. Net ant Henriko Daktaro su Ciapo samokslo teorija. Daktaras sako ne taip, ne toliau varo, kad ne atsakymus isgirsti, o ta portreta kurio reikia. Skalpuoja ir skalpuoja, kol negauna reikiamo rezultato.
      —————————————————–
      Visa problema kad Lietuvoje neliko nepriklausomos ziniasklaidos. Vieni is vienos puses burbulus varo. Kiti is kitos. Dar skirtingu atstovu kanalai vieni ant kitu juodai pavaro. Tai didele Marijos zemes problema. Gal ir is kitur emete informacija, bet visokie samokslai apie tankus, paprastai tai sios ponios amplua 🙂

      Atsakyti
  3. Kvazimodas says:
    6 val ago

    Nusimeskime kaukes PONAI !!!
    Beje kas liecia DI, ka DI kuo puikiausiai pakeicia, tai humanitarus ir politikus. Jei Lietuva valdytu DI, mes seniai butume geroves valstybeje realiai.
    —————————————————-
    O kas liecia realybe be burbulu. Norint ja suprasti, reikia elementariai primityviai paprastinti. Yra matematikoje toks metodas…
    Tiesiog supaprastinti Rusijos puolimo jega aukso ekvivalentu. Tai situacija sekanti.
    Rusija puola ne tik Ukraina, paprastai 1000 tonu aukso metams ekvivalentine jega. Tai sudaro panasiai puse jos bendro karinio biudzeto.
    Ukraina ginasi apie 800 tonu aukso metams jega. Ir kaip matome, butent todel sis reikalas stovi vietoje. Is ju puse Ukrainos, kita puse anksciau sudare JAV pagalba, siai dienai JAV buvo prisukusi kraneli, ir likusios puses sudare ES pagalba.
    ————————————————————————
    ES bendras karinis biudzetas apie 4000 tonu aukso metams ekvivalentas.
    Rusijos bendras karinis biudzetas 2000 tonu aukso metams ekvivalento jega.
    Bet Rusijos perkamoji galia kariniams tikslams 2 kartus didesne nei Vakaru Europoje. Tai yra Rusija savo galimybes uz 1000 tonu aukso, gali sukurti 2 kartus didesne karine galia, nei Vakaru Europoje, Maziausiai 2 kartus.
    Norint su kuo maziausiais praradimais ir kuo greiciau atmusti priesa, egzistuoja karine logika. Kad reikia is karto sukurti 2 kartus didesnes jegos pasipriesinima, nei puolamoji jega.
    Taigi turime, kad Rusija yra sutelkusi lyginant aukso ekvivalentu labai panasia karine galia, kaip ir visa ES.

    Klausimas protigiesiems kurmiams. Lietuva kuri sakojasi i visas puses, svaidydama epitetus, turi panasiai 36 tonu aukso ekvivalento karines galios. Ir tai dar neaisku kaip ji sutelkta, ar Lietuvos zmones ginti, ar kuo saugesnes sudaryti salygas Lietuvos elitui dingti.
    Kaip jums atrodo, uzpulta Lietuva 1000 tonu aukso ekvivalento jega metams, ar perskaiciavus i vakarietiska perkamaja galia 2000 tonu aukso ekvivalento galia, kokios gali tiketis realios pagalbos vien is ES, pagal 5 Nato straipsni?
    Jei mes pridesime net JAV karini biudzeta 8000 tonu aukso ekvivalentas metams.
    Kaip jums atrodo is kur Lietuvoje atsirastu pagal vakarietisku valstybiu perkamaja galia, reikalinga apie 4000 tonu metams gynyba. Tai cia kai kalba sukasi kad valstybes karyba valdo ne neaiskaus adekvatumo teletabiai, o karybos profesionalai.

    Atsakyti
    • Nu says:
      6 val ago

      Kvazi, DI galiausiai nuspręstų pakeisti VISUS žmones. Nes jie tik trugdo. Trugdo siekti užprogramuoto rezultato. Tuo DI ir politikai “vertybininkai“, totalitarai, technokratai yra panašūs.

      Atsakyti
  4. Ju says:
    7 val ago

    Europos iškrypeliu sąjunga,tuoj nebeliks.

    Atsakyti
    • Ura, yra, ura says:
      5 val ago

      Svarbu, kad pedofilų rojus – Rusijos Federacija išliktų.
      Viso pasaulio pedofilai, vienykitės po Rusijos vėliava.

      Atsakyti
  5. Taip says:
    8 val ago

    Tik problema, kad vėliavas ir toliau nori nešti tie patys, kurie atvedė į Europos krizę. Niekas iš to kas vyksta nėra netikėta, tai prognozuota atsižvelgiant į besikaupiančius veiksnius ir tai tik pradžia. Pasižiūrėkit į demografiją, kokia tendencija skirstosi demografiniai procentai ir pamatysit kas bus po 10, po 20 metų. Jau mes tai pamatysime.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kitas įrašas

Kalėdų biudžetas - 65 tūkst. eurų, tačiau eglę prašo padovanoti

Panašūs straipsniai

Troškūnų gimnazijos mokiniai mokėsi išgyvenimo

2026-10-20
1

Troškūnų Kazio Inčiūros gimnazijos 7–8 klasių mokiniai dalyvavo Pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kurse, kurį vedė Lietuvos šaulių sąjungos plk. Prano...

Kurkliuose iškilmingai užbaigti Mažosios Lietuvos kultūros sostinės metai

2026-10-20
5

Kurkliuose, 2026 m. Mažojoje Lietuvos kultūros sostinėje, surengta metų uždarymo šventė „Kurkliai – bendrystės širdžių šiluma“. Kurklių kultūros namuose vykusiame...

Baseinas turės naują vadovą

2026-10-20
6

Šį antradienį, spalio 20 dieną, Anykščių rajono savivaldybėje išrinktas naujasis viešosios įstaigos „Sveikatos oazė“ direktorius.

Užimti šias pareigas pretendavo keturi kandidatai.

„Informuojame,...

Anykščių rajono Kultūros tarybos narys Siauruką žada paversti teatro scena

2026-10-20
14

Viešoji įstaiga „Aukštaitijos siaurasis gelinkelis“ praneša, kad Anykščių rajono Kultūros tarybos narys, režisierius Aleksandr Špilevoj ir jo vadovaujamas teatras „Toli“...

Anykšta TV:

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite:

Naujienos

Troškūnų gimnazijos mokiniai mokėsi išgyvenimo
Kurkliuose iškilmingai užbaigti Mažosios Lietuvos kultūros sostinės metai
Baseinas turės naują vadovą
Anykščių rajono Kultūros tarybos narys Siauruką žada paversti teatro scena
Rajone – vienas COVID-19 atvejis
Kaip apsisaugoti nuo graužikų platinamų ligų?

Apskrities nusikalstamų įvykių apžvalga

Spalio 18 dienos apskrities įvykių apžvalga
Spalio 17 dienos Utenos apskrities įvykių apžvalga
Spalio 16 dienos Utenos apskrities įvykių apžvalga
Spalio 15 dienos apskrities įvykių apžvalga
Spalio 14 dienos apskrities įvykių apžvalga
Spalio 13 dienos apskrities įvykių apžvalga

Lietuvos ir užsienio naujienos

Lietuvos augmenijos atsarginės sėklų kopijos – Svalbarde, Arkties kalno gelmėse
Seimas pritarė 50 proc. nuolaidai tarpmiestinių autobusų bilietams
Seimui pristatytas 2027-ųjų šalies biudžeto projektas: didesnės pensijos, išmokos, auganti skola
Katelynas žada ieškoti galimybių pareigūnų algas didinti iki 8–9 proc.
Kukuraitis neigia planus riboti gydytojų etatus: ministerija medikų „nemedžioja“
Aplinkos ministerija siūlo suvienodinti gyvūnų laikymo visose savivaldybėse taisykles ir atsisakyti šunų rišimo

Laikraštis

Svarsto, kaip padėkoti dėkotojams (Nr. 33, 2022-04-30)
Saulės jėgainių parką savivaldybė statys aerodromo teritorijoje (Nr.31, 2022-04-23)
Anykščių kultūra išpopuliarėjo Indonezijoje (Nr.30, 2022-04-16)
Kario paminklas Kurkliuose nudažytas Ukrainos vėliavos spalvomis (Nr.29, 2022-04-12)
Jei ne švietimas – Anykščių rajonas muštų indekso dugną (Nr.28, 2022-04-09)
Iš Tarybos darbotvarkės išbrauktas 21 klausimas (Nr.26, 2022-04-02)
Restoraną ant Šventosios kranto numatyta nuomoti už kuklią kainą (Nr.25. 2022-03-29)
Anykščiuose ukrainiečius šokiravo atlyginimo dydis (Nr. 24, 2022-03-26)

Vietovės ir žmonės

Mačionių kaimas patrauklus verslui ir poilsiui
Mikieriai ir nuostabusis Leika
Skiemonyse tuščių sodybų beveik nelikę
Nuo melioracijos išsigelbėjo pakišdamas revoliucionierių
„Nebėr Jurgiškio…“
Žiogų kaime Žiogai negyvena
Levaniškiuose užpuolė šunys
Vaikystės pievose prezidentas gano aubrakus

skelbimas žiūrėk

skelbimas žiūrėk

Apklausa

Ką pirmiausia perskaitėte naujame žurnalo „Aukštaitiškas formatas“ numeryje?

Rezultatai

  • Balsavimų archyvas

PRENUMERATA

PRENUMERATA

Jaros prekyba

Jaros prekyba

Husquarna atsinaujinkite

Husquarna atsinaujinkite

768X768_VILNIUS_TW

768X768_VILNIUS_TW

AKC BANERIS

AKC BANERIS

AMC baneris

AMC baneris

Anyksciu vandenys_ logotipas

Anyksciu vandenys_ logotipas

Anyksciu siluma 300×250@2x

Anyksciu siluma 300×250@2x

baseinas bangenis

baseinas bangenis

Anyksciu kvarcas 300×250@2x

Anyksciu kvarcas 300×250@2x

Anyksciu komunalinis ukis 300×250@2x

Anyksciu komunalinis ukis 300×250@2x

akksc.lt

akksc.lt

Anyksciu ismanioji tv 300×250@2x

Anyksciu ismanioji tv 300×250@2x

Projektą „Legenda: gyvieji Anykščiai – 2026“ 7 500 Eur iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.

anykta.lt logo
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Apie mus
  • Prisijungti
  • Prenumerata
  • Privatumo politika

© Anykšta, tel/faksas (8 381) 5 94 58, reklamos skyrius +370 686 33036, el. paštas anyksta@anyksta.lt
Portalas www.anyksta.lt talpinamas UAB „Interneto vizija“ serveryje

No Result
View All Result
  • Naujienos Anykščiuose
    • Politika
    • Bendruomenės
    • Verslas
    • Sveikata
    • Kultūra
    • Švietimas
    • Teisėsauga
    • Sportas
    • Gamta
    • Žmonės
    • Lietuvos ir užsienio naujienos
  • Nusikalstamų įvykių apžvalga
  • Premium Anykšta
  • Aukštaitiškas formatas
  • Gyvieji Anykščiai
  • Vox Populi
    • Laiškai
    • Dienos sentencija
    • Komentaras
    • Balsavimo rezultatų archyvas
  • Anykšta TV
  • Laisvalaikis
    • Gamtos knyga
    • Konkursai
    • Veiklos Anykščiai
  • Skelbimai
  • Prenumerata
  • Renginiai
  • Archyvas
    • Naujienų archyvas
    • Laikraščio archyvas
    • Ženklai ir žmonės

© Anykšta, tel/faksas (8 381) 5 94 58, reklamos skyrius +370 686 33036, el. paštas anyksta@anyksta.lt
Portalas www.anyksta.lt talpinamas UAB „Interneto vizija“ serveryje

Welcome Back!

Login to your account below

Forgotten Password?

Create New Account!

Fill the forms bellow to register

All fields are required. Log In

Retrieve your password

Please enter your username or email address to reset your password.

Log In