Rudenį daugelis šeimininkų šunų maisto perka daugiau. Dienos trumpėja, važinėti į parduotuvę norisi rečiau, o didelis maišas atrodo ir patogiau, ir pigiau. Sausas maistas iš pažiūros negenda, todėl maišas neretai atsiduria balkone ar garaže ir stovi ten pusę žiemos. Tačiau atidarytas pašaras keičiasi kiekvieną dieną, ir nuo to, kaip jį laikote, priklauso, ką šuo iš tikrųjų gauna dubenėlyje.
Kas vyksta atidarytame maiše
Sausame maiste yra riebalų, o riebalai ore oksiduojasi. Kuo ilgiau granulės liečiasi su oru, šviesa ir šiluma, tuo greičiau jos apkarsta. Kartu mažėja kai kurių vitaminų kiekis, silpnėja kvapas, todėl šuo, kuris pirmą savaitę dubenėlį ištuštindavo akimirksniu, antrą mėnesį ima ėsti nenoriai.
Antras priešas yra drėgmė. Drėgnoje patalpoje granulės sugeria vandenį, minkštėja, o blogiausiu atveju ima pelyti. Trečias pavojus yra sandėlių kenkėjai, pavyzdžiui, maistinės kandys ar erkutės, kurioms atviras maišas yra tikras radinys.
Kur ir kaip laikyti
Geriausiai tinka vėsi, sausa ir tamsi vieta, pavyzdžiui, sandėliukas ar virtuvės spintelė toliau nuo viryklės ir radiatoriaus. Balkonas, garažas ar rūsys netinka, jei ten svyruoja temperatūra ar kaupiasi drėgmė.
Pašaro nebūtina perpilti. Gamintojo maišas dažniausiai turi apsauginį vidinį sluoksnį, be to, ant jo lieka galiojimo data ir partijos numeris, kurių gali prireikti, jei maistas šuniui netiktų. Patogiausia išspausti iš maišo orą, sandariai jį užlenkti ar užspausti ir tik tada visą maišą įstatyti į sandarų indą.
Jei granules vis dėlto pilate tiesiai į indą, kaskart prieš pildami naują pašarą indą išplaukite ir gerai išdžiovinkite. Ant sienelių likę seni riebalai apkarsta pirmiausia ir sugadina šviežią pašarą. Dėl tos pačios priežasties naujo maisto nepilkite ant senų likučių, o granules semkite sausu, švariu samteliu.
Kokio dydžio pakuotę rinktis
Daugelis gamintojų pataria atidarytą maišą sunaudoti maždaug per 4–6 savaites. Todėl renkantis sausą pašarą šunims verta žiūrėti ne tik į kilogramo kainą, bet ir į tai, per kiek laiko šuo jį suės.
Suskaičiuoti nesunku. Jei šuo per dieną suėda 150 g, 12 kg maišo jam užtektų beveik trims mėnesiams, o tai aiškiai per ilgai. Tokiam šuniui geriau tinka 2 ar 4 kg pakuotė, net jei kilogramas kainuoja šiek tiek brangiau. Dideliam šuniui, kuris per dieną suėda 400 g, tas pats 12 kg maišas baigsis per mėnesį, tad didelė pakuotė jam visiškai tinka. Jei namuose keli šunys, didelis maišas dažniausiai irgi pasiteisina.
Kuo natūralesnė sudėtis, tuo svarbesnis laikymas
Aukštesnės klasės pašaruose paprastai daugiau mėsos ir natūralių riebalų, pavyzdžiui, lašišų aliejaus. Be to, holistinis sausas maistas dažnai gaminamas be pridėtų cheminių konservantų. Šuniui tai privalumas, tačiau toks pašaras jautresnis orui ir šilumai, todėl jį laikyti reikia atidžiau.
Tai nereiškia, kad geras maistas greitai genda. Uždarytas ir tinkamai laikomas jis išlieka visavertis iki ant pakuotės nurodytos datos. Laikymu rūpintis reikia nuo tos akimirkos, kai maišą atidarote.
Kaip suprasti, kad maistas nebetinka
Šviežias pašaras kvepia mėsa ar žuvimi. Jei iš maišo sklinda aitrus, seno aliejaus ar dažų kvapas, riebalai jau apkartę. Nebetinkamą maistą taip pat išduoda pakitusi granulių spalva, balkšvos ar žalsvos apnašos, sulipę gabalai, voratinklius primenantys siūlai ar smulkūs vabzdžiai.
Kartais pirmasis tai pastebi šuo. Jei augintinis staiga atsisako maisto, kurį iki šiol ėdė noriai, pirmiausia pauostykite maišą ir patikrinkite, kada jis atidarytas. Sugedusio pašaro neduokite. Jei šuo jo jau suėdė ir ima viduriuoti ar vemti, stebėkite jo savijautą ir, simptomams nepraeinant, kreipkitės į veterinarijos gydytoją.
Trumpa atmintinė
- Laikykite pašarą gamintojo maiše, o maišą sandariame inde.
- Rinkitės vėsią, sausą ir tamsią vietą.
- Pakuotės dydį parinkite taip, kad atidarytą pašarą šuo suėstų per 4–6 savaites.
- Prieš pildami naują pašarą indą išplaukite ir išdžiovinkite.
- Ant maišo užsirašykite atidarymo datą.
Sauso maisto pasirinkimas gyvūnų prekių parduotuvėse, pavyzdžiui, „Vetslėnyje“, šiandien platus, o to paties pašaro dažniausiai galima rasti kelių dydžių pakuotėse. Tinkamai parinktas maišas ir keli paprasti įpročiai padės pasirūpinti, kad paskutinė porcija šuniui būtų tokia pat vertinga kaip pirmoji.
