Ligonių kasa: valstybė padengė 84 proc. receptinių vaistų kainos

Pernai Privalomojo sveikatos draudimo fondo ir valstybės biudžeto lėšomis buvo kompensuota beveik 84 proc. receptinių vaistų vertės. Iš viso receptinių vaistų, kuriems buvo išrašyti elektroniniai receptai, gyventojai įsigijo už daugiau nei 808 mln. eurų – 651 mln. eurų kompensavo fondas, dar 28,5 mln. eurų pacientų priemokoms padengti skyrė valstybė, o per 130 mln. eurų sumokėjo patys pacientai. Valstybinės ligonių kasos (VLK) atlikta analizė rodo, kad augant vaistų kompensavimo poreikiui, vis daugiau dėmesio skiriama pacientų finansinei naštai mažinti ir naujoms gydymo galimybėms. 

„Vaistų kompensavimo sistema pirmiausia yra skirta tam, kad žmogui reikalingas gydymas būtų prieinamas ir nepriklausytų nuo jo finansinių galimybių. Matome, kad viešosios išlaidos vaistams kasmet didėja, nes į kompensavimo sistemą įtraukiama vis daugiau naujų gydymo alternatyvų, plečiamos jau kompensuojamų vaistų indikacijos. Ypač daug lėšų reikia onkologinėms ligoms: joms gydyti skiriami vaistai dažnai yra nauji ir brangūs. Todėl kartu svarbu užtikrinti ir racionalų fondo lėšų naudojimą – tam vis dažniau ieškoma sprendimų derantis su vaistų gamintojais, kad nauji vaistai būtų prieinami pacientams, o kompensavimo sistema išliktų tvari“, – sako VLK Vaistų suvartojimo stebėsenos skyriaus laikinoji vedėja Lina Škiudaitė. 

Vaistams skiriama vis daugiau fondo lėšų

2025 metais vaistams kompensuoti iš fondo skirta  651 mln. eurų – t. y. beveik 106 mln. eurų daugiau nei 2024-aisias. Per penkmetį ši suma išaugo beveik 78 proc.

Didėjančias išlaidas lemia ne tik augantis kompensuojamųjų vaistų vartojimas, bet ir į kompensavimo sistemą patenkantys nauji, dažnai brangūs vaistai bei didėjantis išrašomų kompensuojamųjų receptų kiekis. Praeitais metais kompensuojamųjų vaistų receptų buvo išrašyta beveik 12 mln., – gerokai daugiau nei prieš penkerius metus, kai tokių receptų buvo išrašoma apie 9 mln.

Didelė dalis viešųjų lėšų skiriama naujiems ir originaliems vaistams. Pernai patentinius vaistus, kuriems rinkoje dar nėra generinių analogų, vartojo apie 40 proc. kompensuojamuosius vaistus gavusių pacientų, tačiau jų kompensavimui teko daugiau kaip 73 proc. viešųjų išlaidų vaistams. Per penkerius metus ši dalis išaugo 10 proc.

Beveik pusė išlaidų – onkologiniam gydymui

Ryškiausiai augantis finansavimo poreikis matomas onkologijos srityje. Per penkmetį viešosios išlaidos priešnavikiniams vaistams išaugo maždaug du kartus. 2025 metais jiems kompensuoti skirta beveik 319 mln. eurų – tai sudaro beveik pusę visų fondo lėšų, skirtų ambulatoriškai vartojamiems kompensuojamiesiems vaistams. Tam įtakos turi atsirandantys nauji, inovatyvūs ir brangūs gydymo būdai. 

Priešnavikinius vaistus pernai vartojo apie 4,4 proc. pacientų, gavusių kompensuojamuosius vaistus. Taigi santykinai nedidelei pacientų daliai tenka itin didelė vaistų kompensavimo išlaidų dalis.

Daugiausia fondo lėšų tarp konkrečioms ligoms gydyti skirtų vaistų 2025 metais teko 2 tipo cukriniam diabetui – per 45 mln. eurų. Daugiau kaip po 40 mln. eurų skirta kompensuoti vaistams broncho ir plaučio piktybiniams navikams, krūties vėžiui bei hipertenzijai gydyti.

Tarp atskirų vaistų didžiausios fondo išlaidos teko pembrolizumabui – 56,4 mln. eurų. Palyginti su ankstesniais metais, išlaidos šiam vaistui išaugo 64 proc., nes jis pradėtas kompensuoti esant naujoms indikacijoms.

Pacientų priemokoms mažinti skirta suma išaugo triskart 

Kartu su fondo išlaidų augimu didėja ir valstybės pagalba labiausiai pažeidžiamiems pacientams, mokantiems priemokas už kompensuojamuosius vaistus. Pernai valstybės biudžeto lėšomis padengta 28,5 mln. eurų pacientų priemokų – beveik tris kartus daugiau nei 2021 metais.

Vyresniems ir tam tikrus kriterijus atitinkantiems gyventojams priemokos už kompensuojamuosius vaistus visiškai padengiamos valstybės lėšomis. Taip pat nuo 2023 metų veikia priemokų krepšelio sistema: pacientui einamaisiais metais sukaupus nustatytą priemokų sumą už vaistus su mažiausia priemoka, toliau tokios priemokos tais kalendoriniais metais jam nebetaikomos. Ši priemonė ypač aktuali pacientams, kurie dėl kelių lėtinių ligų kasdien vartoja daug skirtingų vaistų.

Daugiausia priemokų pacientai savo lėšomis sumokėjo už kardiologinius vaistus. 2025 metais pačių pacientų ir valstybės lėšomis padengtų priemokų už šios grupės vaistus bendra suma sudarė daugiau kaip 32 mln. eurų. Viena iš priežasčių – sąlyginai didelės dalies kardiologinių vaistų priemokos, kurios siekia maksimalią leistiną sumą – 5,87 euro už pakuotę.

Vaistų prieinamumą gerina susitarimai su gamintojais

Daugėjant naujų ir brangių vaistų, vis svarbesne vaistų kompensavimo sistemos dalimi tampa susitarimai su vaistų gamintojais. Pernai VLK buvo sudariusi 265 išlaidų valdymo ir prieinamumo gerinimo sutartis dėl 158 vaistų.

Tokie susitarimai suteikia pacientams galimybę gydytis naujais ir brangiais vaistais, kartu kontroliuojant fondo išlaidas. Sutartyse gali būti numatomos nuolaidos, prognozuojamų išlaidų ribos ar su gydymo rezultatais susietos sąlygos.

„Naujų vaistų atsiradimas yra gera žinia pacientams, tačiau kartu tai reiškia ir didesnį finansavimo poreikį. Todėl mūsų tikslas – rasti pusiausvyrą: kad naujausias gydymas būtų prieinamas tiems, kuriems jo reikia, o fondo lėšos būtų naudojamos kuo efektyviau. Analizė rodo, kad viešosios išlaidos vaistams auga, tačiau kartu auga ir valstybės pagalba pacientams, siekiant mažinti jų mokamas priemokas“, – sako Lina Škiudaitė.