Pareigūnai piktinasi Nausėdos pozicija dėl algų kėlimo: pašaukimas negali apmokėti sąskaitų

Prezidentui Gitanui Nausėdai pareiškus, kad spartesnis nei 7,5 proc. statutinių pareigūnų ir kitų viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų augimas didintų valstybės biudžeto deficitą, Lietuvos policijos darbuotojų profesinės sąjungos (LPDPS) pirmininkė Ineta Kursevičienė kelia klausimą, ką valstybė darys, kai pareigūnai nebegalės sau leisti tęsti tarnybos.

„Ką darysite tada, kai pareigūnai, šiandien dar tarnaujantys iš pareigos, atsakomybės ir meilės Tėvynei, paprasčiausiai nebegalės sau leisti toliau tarnauti?“ – pranešime spaudai retoriškai į prezidentą kreipiasi I. Kursevičienė.

Jos teigimu, prezidento pozicija kelia klausimų dėl valstybės požiūrio į vidaus saugumą ir žmones, nuo kurių priklauso Lietuvos gyventojų saugumas.

„Ar tikrai 7,5 proc. yra riba, kurios valstybė negali peržengti, ar tiesiog riba, ties kuria politikams patogiausia sustoti?“ – svarsto LPDPS pirmininkė.

Pasak jos, pareigūnų bendruomenė jau ne vienerius metus kalba apie nekonkurencingą darbo užmokestį, darbuotojų trūkumą, augantį darbo krūvį ir būtinybę užtikrinti tvarų statutinių tarnybų finansavimą.

„Valstybė negali būti saugi tik savo sienomis. Ji turi būti saugi ir savo viduje“, – pabrėžia I. Kursevičienė.

Ji pažymi, kad stipri kariuomenė yra būtina, tačiau ji nepakeičia policijos pareigūnų, ugniagesių gelbėtojų, pasieniečių ir kitų statutinių pareigūnų darbo.

„Todėl kyla pagrįstas klausimas: kodėl, kalbant apie pareigūnų atlyginimus, pirmiausia akcentuojama galima žala biudžetui, o ne rizika, kurią valstybei kelia nepakankamas investavimas į žmones, užtikrinančius jos vidaus saugumą?“ – teigia I. Kursevičienė.

Profesinės sąjungos pirmininkės teigimu, būtina įvertinti ir patyrusių pareigūnų praradimo, sunkumų pritraukiant naujus darbuotojus, nepakankamo tarnybų pajėgumo bei mažėjančio pasitikėjimo valstybe kainą.

Ji taip pat pabrėžia, kad reikalavimas didinti pareigūnų atlyginimus nėra siekis išskirti juos kitų viešojo sektoriaus darbuotojų sąskaita. Pasak jos, valstybė turėtų tinkamai atlyginti visiems viešojo sektoriaus darbuotojams, atsižvelgdama į specifines pareigūnų darbo sąlygas – padidintą riziką, atsakomybę ir pamaininį darbo režimą.

„Pašaukimas negali apmokėti sąskaitų, išlaikyti šeimų ar kompensuoti metų metus trunkančio nepakankamo tarnybų finansavimo“, – teigia ji.

Profesinė sąjunga ragina prezidentą atsakyti, ar 7,5 proc. atlyginimų augimas yra pakankamas ilgalaikėms statutinių tarnybų personalo ir darbo užmokesčio problemoms spręsti bei kokių konkrečių veiksmų bus imamasi siekiant užtikrinti vidaus saugumą. Taip pat – kaip bus garantuojamas nuoseklus pareigūnų atlyginimų augimas ateinančiais metais.

„Prezidente, pareigūnai kasdien prisiima atsakomybę už valstybę. Atėjo laikas valstybei prisiimti atsakomybę už pareigūnus“, – ragina I. Kursevičienė.

Kaip skelbta, prezidentas G. Nausėda antradienį teigė, jog 2027 metais statutinių pareigūnų ir kitų viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai vidutiniškai turėtų augti apie 7,5 proc., o spartesnis augimas didintų valstybės biudžeto deficitą.

Vyriausybei pritarus 2027 m. valstybės biudžeto projektui, vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas teigė, jog statutinių pareigūnų atlyginimai kitąmet vidutiniškai turėtų augti apie 7,5 proc., arba maždaug 128 eurais į rankas. Ministras taip pat nurodė, kad dabartinis finansavimas nepatenkina visų statutinių tarnybų poreikių, todėl bus ieškoma galimybių skirti papildomų lėšų.

Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas savo ruožtu kritikavo biudžeto projekte numatytą finansavimą. Profesinės sąjungos teigimu, pareigūnų atlyginimams didinti numatyta apie 35 mln. eurų, nors papildomas statutinių įstaigų finansavimo poreikis siekia beveik 86,4 mln. eurų.