Trys paprasti ilgaamžiškumo principai
Televizijos studijoje pasirodęs 103 metų gydytojas stebino puikia fizine forma ir aštriu protu. Paklaustas, kokia jo ilgaamžiškumo paslaptis, jis atsakė trimis trumpais sakiniais: „Judėk. Tikėk geresniu. Nesikomplikuok.“ Nors iš pirmo žvilgsnio šie patarimai gali pasirodyti pernelyg paprasti, už jų slypi mokslu pagrįsti principai, galintys pagerinti kiekvieno gyvenimo kokybę.
Pirmasis principas: judėjimas – kasdienis įprotis, o ne sportas
Dažnai aktyvus gyvenimo būdas siejamas su intensyviomis treniruotėmis sporto salėje, tačiau šimtametis gydytojas pabrėžė kitokią judėjimo sampratą. Svarbiausia – ne trumpalaikis intensyvumas, o nuolatinis, kasdienis judėjimas: lipimas laiptais, darbas sode ar tiesiog pasivaikščiojimas po vakarienės.
Šią intuiciją patvirtina ir moksliniai tyrimai. Nustatyta, kad net saikingas fizinis aktyvumas, pavyzdžiui, trisdešimt minučių spartaus ėjimo per dieną, ženkliai sumažina širdies ir kraujagyslių ligų riziką, stiprina kaulus bei raumenis ir mažina antrojo tipo diabeto tikimybę. Kai kurie tyrimai taip pat rodo mažesnę tam tikrų vėžio formų riziką fiziškai aktyviems žmonėms.
Pasak kardiologų, geriausia treniruotė yra ta, kuri tampa nuolatiniu įpročiu. Kūnas prisitaiko prie to, ką darome kiekvieną dieną, todėl nuoseklumas yra svarbesnis už vienkartines pastangas.
Antroji taisyklė: pozityvumas kaip streso valdymo strategija
Antrasis patarimas – „tikėk geresniu“ – nėra raginimas ignoruoti gyvenimo sunkumus. Tai – gebėjimas neleisti neigiamoms patirtims nulemti ateities perspektyvų. Mokslininkai šią savybę vadina emociniu atsparumu.
Tyrimai rodo, kad optimizmas ir lankstus mąstymas yra susiję su mažesniu uždegiminių procesų lygiu organizme, geresne širdies sveikata ir ilgesne gyvenimo trukme. Taip yra ne todėl, kad laimingi žmonės neserga, o todėl, kad jie efektyviau tvarkosi su stresu, kuris daro mažesnę žalą jų kūnui.
„Per savo šimtą trejus metus mačiau karą, badą, ligą ir netektį. Bet kiekvieną rytą galvoju – kas gero šiandien gali nutikti. Tai nėra naivumas. Tai strategija“, – teigė gydytojas. Svarbų vaidmenį čia atlieka ir palaikantys socialiniai ryšiai, padedantys lengviau įveikti iššūkius.
Trečiasis patarimas: paprastumas siekiant sumažinti lėtinį stresą
Trečioji taisyklė – gyventi paprastai – daugeliui gali pasirodyti netikėta. Tai nereiškia minimalistinio ar asketiško gyvenimo būdo, o sąmoningą kasdienybės supaprastinimą: mažiau nereikalingų įsipareigojimų, aiškesnis dienos ritmas, daugiau laiko poilsiui ir santykiams, kurie teikia džiaugsmą, o ne kelia įtampą.
Moksliškai įrodyta, kad mažesnis kasdienis stresas padeda palaikyti sveikesnį kraujospūdį, užtikrina geresnį miegą ir stabilesnę nuotaiką. Lėtinis stresas didina streso hormono kortizolio kiekį, kuris ilgainiui kenkia visam organizmui – nuo širdies iki imuninės sistemos. Mažiau įtempta dienotvarkė suteikia erdvės fiziniam aktyvumui, subalansuotai mitybai ir socialiniams ryšiams – veiksniams, kurie yra ilgaamžiškumo pagrindas.
Šios trys taisyklės, paremtos šimtamečio gydytojo patirtimi, nereikalauja jokių finansinių investicijų – tik sprendimo pradėti gyventi sąmoningiau ir sveikiau.
Nuostabus patarimai.