Kardinolas A.J.Bačkis gaus 324 litų pensiją

Sužinojęs, kokio dydžio pensija už darbą Lietuvai valstybė atsidėkos iš Vilniaus arkivyskupo pareigų atsistatydinusiam kardinolui Juozui Audriui Bačkiui, ekonomistas Romas Lazutka trumpam pritilo, o paskui pasakė du žodžius: nepriims į Dangų.
Kaip DELFI informavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos socialinio draudimo ir pensijų departamentas, kardinolas „neturi būtinojo stažo”, tačiau gaus šalpos pensijai prilygstančią išmoką – per mėnesį 324 litus

Sužinojęs, kokio dydžio pensija už darbą Lietuvai valstybė atsidėkos iš Vilniaus arkivyskupo pareigų atsistatydinusiam kardinolui Juozui Audriui Bačkiui, ekonomistas Romas Lazutka trumpam pritilo, o paskui pasakė du žodžius: nepriims į Dangų.

Kaip DELFI informavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos socialinio draudimo ir pensijų departamentas, kardinolas „neturi būtinojo stažo”, tačiau gaus šalpos pensijai prilygstančią išmoką – per mėnesį 324 litus.

Jeigu nuo 1999-ųjų Vilniaus arkivyskupijai vadovavęs dvasininkas Lietuvoje būtų praleidęs mažiau nei 15 metų, išmokos suma siektų 190 litų.

Nepriklausomybės akto signataro Aloyzo Sakalo žodžiais, pagal įstatymus Kardinolui priklausanti 324 litų pensija – mažoka.

„Reikėtų ministrų kabineto nutarimo, kad Lietuvai daug gero padariusio ir ją garsinusio kardinolo pensija būtų prilyginta Signataro rentai, kuri šiuo metu viršija 2 tūkst. litų”, – sakė A. Sakalas.

324 litus siekiančias šalpos pensijas gauna visi reikiamą darbo stažą turintys pensinio amžiaus žmonės, nepriklausomai nuo statuso ir eitų pareigų. O štai valstybės antrojo laipsnio pensijos suteikiamos už nuopelnus. Tai daro speciali komisija.

R. Lazutkos nuomone, kardinolo statusas artimas bent jau ministro. Tačiau „kaip ministras gauna algą ir moka „Sodrai” įmokas, taip turėtų daryti ir dvasininkai”.

„Aukšto rango dvasininkų gyvenimo būdas, stilius ir gerovė yra atitinkama, jie turi atitinkamą statusą visuomenėje, todėl tam statusui palaikyti jie daugmaž ir turėtų būti draudžiami. Tačiau dabar valstybės lėšomis dvasininkai draudžiami tik bazinei pensijai”, – atkreipė dėmesį sociologas.

R. Lazutkos žodžiais, problema ta, kad „norima lengvatų, nenorima mokėti, o kai ateina laikas gauti – negražu, kad žmogus negauna”.

Ekonomistas teigė suprantąs, kad dvasininkai nėra samdomi darbuotojai ir negauna algos, kaip mes.

„Tačiau vis viena Bažnyčia galėtų drausti savo tarnautojus adekvačiom sumom, kad paskui žmogus galėtų gyventi ne iš minimalios pensijos. Apie tai ir reikėtų diskutuoti, nes mes iš socialinio draudimo nieko negaunam dovanai: dirbdami gauname daug mažesnes algas, nei galėtume gauti, jei nebūtų socialinio draudimo”, – sakė socialinių mokslų daktaras R. Lazutka.

Kaip DELFI informavo Vilniaus arkivyskupijos kancleris monsinjoras Robertas Šalaševičius, A. J. Bačkis iš kunigų šalpos fondo kiekvieną mėnesį gaus 600 litų išmoką. Tokią sumą iš kunigų šalpos fondo gauna visi 68 metų sulaukę ar susirgę ir negalintys dirbti kunigai, neatsižvelgiant į jų pareigas.

„Tačiau šios išmokos mes nevadiname pensija: kunigas yra kunigas iki gyvenimo pabaigos. Tai – kunigų solidarumo išraiška, kai jaunesni kunigai, kurie turi daug jėgų, aktyviai dirba, dalį pajamų skiria vyresniems, sergantiems ar negalintiems savimi pasirūpinti kunigams, nes iš valstybinės minimalios pensijos, kuriai yra draudžiami dvasininkai, neįmanoma išgyventi”, – sakė monsinjoras.