Kalendorinis pavasaris prasidėjo, tačiau saulutė ir šiluma mus pradėjo lepinti tik dabar. Ugniagesiai gelbėtojai visada su nerimu pasitinka šį metų laikotarpį, kadangi su pavasariu prasideda didieji tvarkymosi darbai buityje ir gamtoje. Prasideda pavasarinis žolės deginimas su labai skaudžiomis pasekmėmis.
Kalendorinis pavasaris prasidėjo, tačiau saulutė ir šiluma mus pradėjo lepinti tik dabar. Ugniagesiai gelbėtojai visada su nerimu pasitinka šį metų laikotarpį, kadangi su pavasariu prasideda didieji tvarkymosi darbai buityje ir gamtoje. Prasideda pavasarinis žolės deginimas su labai skaudžiomis pasekmėmis.
Per 2012 metus įvyko 106 gaisrai, o atvirose teritorijose iš to skaičiaus 39. Už šių skaičių slypi milžiniški nuostoliai gamtai ir žmonių turtui. Nuo liepsnojančios žolės ugnis persimeta į miškus, durpynus, gyventojų sodybas, ūkinius pastatus, o skaudžiausia, kad tokiuose gaisruose beveik kasmet žūsta arba traumuojami žmonės.
Visų pirma – išdega net keletas centimetrų derlingo dirvožemio sluoksnio su augalams reikalingomis mineralinėmis medžiagomis. Tą išdegusį derlingą sluoksnį lengvai nuplauna vanduo, išpusto vėjas, o į vandens telkinius nuplauti pelenai keičia nusistovėjusią jų rūgštinę – šarminę pusiausvyrą ir todėl gali žūti vandens mikroorganizmai bei žuvų ir varliagyvių ikrai. Liepsnos praryja vienmečius žolynus ir dalį daugiamečių, sunaikina daugybę išbyrėjusių sėklų. Sudega vabzdžiai, vorai, moliuskai, ant žemės perinčių vieversių ir kalviukų lizdai su dėtimis. Nuo ugnies nespėja pasitraukti varlės, driežai ir kiti smulkūs žvėreliai, pirmos vados kiškiai. Liepsnos persimeta į miškus, aukštapelkes, durpynus, pastatus.
Aišku, kad pakilusi saulutė pavasarį sužadina norą apsitvarkyti savo kiemuose, ūkiuose, tačiau tai daryti reikia labai atsakingai, privalu griežtai laikytis priešgaisrinių reikalavimų. Sausą žolę, nendres, nukritusius medžių lapus, šiaudus, laukininkystės ir daržininkystės augalinės kilmės atliekas lauko sąlygomis leidžiama deginti tik sugrėbtas (surinktas) į krūvas, kai nėra galimybių jų kompostuoti ar kitaip panaudoti, ne arčiau kaip 30 metrų nuo pastatų. Šiuos deginimus atliekant reikia nuolat stebėti, o kai jos baigs degti – smilkstančią gaisravietę privalu užgesinti vandeniu, smėliu ir pan. Pagal rajono valdžios nutarimą, draudžiama iš vis deginti žolę, šiukšles, kūrenti laužus miesto ribose ir miesteliuose.
Griežtai draudžiama deginti ražienas, nenupjautas ir nesugrėbtas (nesurinktas) žoles, nendres, javus ir kitas žemės ūkio kultūras.
Už minėtų reikalavimų pažeidimus gresia administracinė atsakomybė. Gali būti paskiriama bauda nuo 100 iki 800 litų, o pareigūnams nuo 200 iki 1000 litų.
Už ražienų, nenupjautų ir nesugrėbtų (nesurinktų) žolių, nendrių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimą – bauda nuo 200 iki 1000 litų, o pareigūnams nuo 400 iki 1200 litų.
Žemės savininkams, naudotojams ir valdytojams, kurie savo žemėje pastebėję žolės, ražienų ar nesugrėbtų (nesurinktų) šiaudų gaisrą, nesiėmė priešgaisrinės apsaugos priemonių, pareigūnai gali skirti nuo 100 iki 600 litų baudą.
Net ir nesurinktų atliekų negalima deginti miškuose, aukštapelkėse ar šiaip durpingose vietose ir arčiau kaip 100 metrų nuo šių vietų.
Praėjus masiniam pievų deginimui, suvešėjus augmenijai, nešienautą pievą uždegti jau būna sunkiau, tačiau durpingose vietose lieka židiniai, kurie smilksta, vėliau prasideda degimas atvira liepsna, ko pasekmėje užsidega durpynai ir durpingos pievos.
Už durpynų ir durpingų pievų deginimą taip pat yra administracinė atsakomybė: nuo 300 iki 800 litų, o už nepranešimą priešgaisrinėms tarnyboms apie degančius durpynus – bauda nuo 200 iki 400 litų.
Protingiausiai būtų nesukelti gaisro, t.y. prieš uždegant degtuką ar šiaip neatsargiai elgiantis su ugnies šaltiniais, pagalvoti, kad per trumpą laiką ugnis tampa nesuvaldoma, o pasekmės labai tragiškos ir liūdnos.
225859 872138Enjoyed examining this, really good stuff, thanks . 28250