Lietuva turi realias galimybes įsivesti eurą 2015 metais, tačiau, norint pasiekti šį tikslą, valdžiai reikia susilaikyti nuo populistinių ir vartojimą skatinančių sprendimų, kurie didintų infliaciją ir valdžios sektoriaus biudžeto deficitą.
Lietuva turi realias galimybes įsivesti eurą 2015 metais, tačiau, norint pasiekti šį tikslą, valdžiai reikia susilaikyti nuo populistinių ir vartojimą skatinančių sprendimų, kurie didintų infliaciją ir valdžios sektoriaus biudžeto deficitą.
DNB banko analitikai prognozuoja, kad kitais metais Lietuvai susiklostys palankios makroekonominės sąlygos atitikti euro įvedimui būtinus Mastrichto kriterijus, ir mūsų šalis turės realias galimybes būti pakviesta įstoti į euro zoną.
Tačiau didžiausią pavojų euro įvedimui, kaip rašoma banko pranešime, kels kainų stabilumo ir valdžios sektoriaus biudžeto deficito kriterijai – jei būtų vertinamos Lietuvos galimybės įstoti į euro zoną dabar, Lietuva neįvykdytų šių kriterijų. DNB analitikų teigimu, jei pernelyg didės viešojo sektoriaus išlaidos ir vartojimas, Lietuva infliacijos ir biudžeto deficito kriterijų rizikuoja neatitikti ir kitais metais.
„Mažėjančios žaliavų ir maisto produktų kainos pasaulio rinkoje sudaro puikias sąlygas įvykdyti infliacijos kriterijų. Tačiau Lietuvai reikia sėkmingai sužaisti administracinių kainų priežiūros ir mokesčių reformos partiją, kuri neleistų įsisiūbuoti infliacijai. Svarbu, kad euro įvedimo atitikimo vertinimo laikotarpiu būtų susilaikoma nuo populistinių vartojimą skatinančių sprendimų – akcizų didinimo arba PVM lengvatų naikinimo, ypač šildymui ir vaistams”, – pabrėžia DNB banko vyriausioji ekonomistė Baltijos šalims Jekaterina Rojaka.
Ekonomistė pabrėžė, kad šalies įsitraukimas į ilgalaikius ir daug kainuojančius projektus didina riziką nevykdyti valdžios sektoriaus biudžeto deficito kriterijaus. Be to, nors Lietuvos ūkio atsigavimas turėtų sunešti daugiau mokestinių pajamų, viešojo sektoriaus išlaidos turėtų didėti daug lėčiau.
DNB banko analitikai taip pat pabrėžia, kad euro įvedimas mažins valiutų keitimo sąnaudas, kurios vien gyventojams pernai siekė apie 40 mln. litų, didins Lietuvos patrauklumą užsienio investicijoms, lems pigesnį skolinimąsi užsienio rinkose, o ekonominės krizės atveju leis pasinaudoti Europos stabilumo mechanizmo (ESM) fondo lengvatinėmis paskolomis. Tiesa, Lietuva privalės į ESM fondą įnešti savo indėlį.
Banko analitikų skaičiavimais, per penkerius metus Lietuvos indėlis į ESM fondą sieks 8,6 mlrd. litų, arba 7,6 proc. nuo 2012 metų šalies BVP. Tačiau tik apie 1 mlrd. litų (11,5 proc.) reikės įnešti grynaisiais pinigais, o likusiai sumai būtų išduodama valstybės garantija. Dėl to, valdžios sektoriaus skola 2015 m. gali išaugti iki 50 proc. BVP. Pasak J. Rojakos, neprisiėmus didelių finansinių įsipareigojimų ir užtikrinus spartų augimą, Lietuvos įnašas į stabilizavimo fondą nesukels problemų.
Analitikės teigimu, šiuo metu euro zonos ateitis skęsta migloje, todėl Lietuvai itin svarbu laikytis ilgalaikės ūkio augimo ir konkurencingumo didinimo strategijos ir nekeisti ilgalaikio kurso dėl ambicijų patenkinimo.
„Euro nauda yra ilgalaikė investicija makroekonominiam stabilumui, tačiau nėra panacėja būtinoji sąlyga sėkmingam šalies vystymuisi”, – sako J. Rojaka.
Socialdemokratų vadovaujama Vyriausybė eurą planuoja įvesti 2015 m.
Kaimyninė Latvija eurą ketina įsivesti 2014 m.
