Lietuva ruošiasi Europos Sąjungos pirmininkavimui, todėl prasminga į Lietuvos mokestinę naštą dirbantiesiems pasižiūrėti Europos parlamentarų ir užsienio investuotojų akimis.
Lietuva ruošiasi Europos Sąjungos pirmininkavimui, todėl prasminga į Lietuvos mokestinę naštą dirbantiesiems pasižiūrėti Europos parlamentarų ir užsienio investuotojų akimis.
Europos Sąjungos mastu atliekama studija atskleidžia, kiek laiko vidutinę algą uždirbantis kiekvienos ES šalies dirbantysis skiria mokesčiams sumokėti. Jos duomenimis mokesčių naštos augimas Lietuvoje aplenkė ne tik Didžiąją Britaniją, bet ir Lenkiją. Ir jau artėja prie besivystančioms šalims pavojingos 50 proc. ribos. Virš jos, ekonomistų vertinimu, darbo našumas neišsivysčiusios ekonomikos sąlygomis pradeda kristi. Ar verta dirbti, jei net itin mažą algą gaudamas pusę turi atiduoti mokesčiams sumokėti? Paprasčiau gauti pinigus nedirbant, kaip pašalpą.
Būtent dabar, kai svarstomi galimi mokesčių politikos pakeitimai, ypatingą svarbą įgauna „Europinė atsisveikinimo su mokesčiais diena”. Jos paminėjime ar šventime birželio 18 d. 12 val. gali sudalyvauti kiekvienas, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos ir politinių pažiūrų.
Kodėl birželio 18 dieną?
Jau treti metai iš eilės Europos parlamento užsakymu „Naujoji kryptis – Europos reformų fondas” (Belgija) kartu su Molinari ekonomikos institutu (Prancūzija) pagal vieningą metodiką atlieka tyrimus visose 27 ES šalyse. Kiekvienai šaliai nustato Laisvės nuo mokesčių dieną – tai simbolinė diena metuose, kai vidutinis oficialus dirbantis mokesčių mokėtojas nustoja dirbti valdžiai ir pradeda dirbti savo paties ir savo šeimos gerovei. Skaičiavimams naudojami oficialūs statistiniai duomenys apie surenkamus gyventojų pajamų, socialinio draudimo ir pridėtinės vertės mokesčius.
Šie tyrimai vertingi ir unikalūs, nes:
- duoda galimybę palyginti mokestinę naštą visose ES valstybėse;
- duoda galimybę naudoti aiškią ir skaidrią vertinimo metodiką;
- visi duomenys ir paskaičiavimai patvirtinti tarptautinės audito kompanijos „Ernst&Young”.
Svarbiausia tai, kad šie duomenys atskleidžia vieną iš priežasčių, kodėl Lietuvos piliečiai emigruoja į Jungtinę Karalystę, o apsipirkti važiuoja į Lenkiją. Ten dirbantys žmonės moka mažesnius mokesčius. Tai ypač svarbu suvokti prieš keičiant mokestinę politiką Lietuvoje ir vis dažniau pasigirstant norams dar labiau didinti mokesčius Lietuvos gyventojams.
Ar gali jie būti dar didinami, kai dirbantis žmogus priverstas atiduoti 46,2 proc. savo uždirbtų pinigų valstybei (t. y. beveik pusę metų dirbti tik mokesčiams padengti)? Ir tai vyksta sparčiai didėjant valstybės skolai. Tai kiek valdžiai reikia pinigų?
Ar yra vilties, kad valdžia kada nors atkreips savo dėmesį ne tik į biudžeto poreikius, bet pradės realiai rūpintis ekonomikos augimu ir nustos melžti paskutinius centus iš savo šalies piliečių? Galų gale, koks efektas tokios mokestinės politikos, jei bedarbystė, kainos ir emigracija auga kartu su mokesčiais, o pozityvūs pokyčiai nematomi?
„Valstybės – ES narės išlaidauja per daug ir dažniausiai finansinės politikos griežtinimas reiškia tik didesnius mokesčius piliečiams. Laikas, pagaliau sustoti ir susimąstyti, kas verčia ekonomiką augti: didesni mokesčiai ar gamybos stimuliavimas? – Sesilis Filipas, IEM didrektorius (Cécile Philippe Director – Institut économique Molinari).
Kaip švęsti Atsisveikinimą su mokesčiais birželio 18 dieną 12 val.?
Nuo metų pradžios tempdamas mokesčių naštą, šią dieną Tu ją gali paleisti. Jei neturi helio dujų oro balionui pripūsti, nenusimink:
1. Paimk paprastą oro balioną ir pripūsk jį taip pat, kaip valdžia pučia mokesčius. Jei tai daroma neapdairiai – jis gali sprogti. Lygiai tas pats atsitinka ir su valstybėmis, kurių vadovai užmiršta, kad biudžeto pajamų surinkimas besivystančioje šalyje nėra pagrindinis tikslas ir negali kenkti ekonomikos vystymuisi ir piliečių gerovei. Pūsk atsargiai, juk tu kaip ir vadžia didindama mokesčius nežinai, kada gali sprogti ir prasidės tikra krizė. Ir jei tave nuo to gali sustabdyti sveikas protas, tai valdžią nuo neapgalvotų sprendimų sustabdyti gali tik pilietinė visuomenė. O jei jos nėra, jei piliečiams nesvarbus savo valstybės likimas – krizė neišvengiama. Jei sprogs tavo balionas, nebaisu – paimsi kitą. Bet neįmanoma pakeisti Tėvynės.
2. Dabar su flomasteriu nupiešk didelį nulį – „0″. Juk nuo šiandien valstybei tu mokėsi „0″ mokesčių. Be to išpūstas nulis – tai valdžios veiklos rezultatas skatinant Lietuvos ekonomiką, neatsakingai didinant įsiskolinimus ir mokesčius. Nulis – tai skaičius lietuvių, kurie liks šalyje, jei nesibaigs žmonių stūmimo į ekonominę emigraciją politika.
3. O dabar atsisveikink su šiuo balionu. Jei jis neskrenda ir negali paleisti į dangų, tai paprasčiausiai išleisk iš jo orą.
Viskas – tu laisvas! Bent jau šiais metais…
Atsisveikinimo su mokesčiais datų 2013 metų kalendorius
KOVAS
14 Kipras
BALANDIS
24 Airija
29 Malta
GEGUŽĖ
13 Jungtinė Karalystė
18 Bulgarija
25 Liuksemburgas
BIRŽELIS
04 Portugalija
06 Danija
07 Slovėnija
12 Lenkija
12 Ispanija
14 Estija
17 Graikija
18 Lietuva
19 Suomija
19 Čekija
20 Slovakija
22 Švedija
27 Nyderlandai
27 Latvija
LIEPA
01 Rumunija
10 Italija
13 Vokietija
16 Vengrija
23 Austrija
26 Prancūzija
RUGPJŪTIS
08 Belgija
(2013 Tax Liberation Day Calendar. http://newdirectionfoundation.org/documents/public/attachments/TaxLiberationDays2013.pdf )
Bet kuriuo atveju, tik remiantis pagal vieningą Europos parlamento aprobuotą metodiką taikomą visoms be išimties ES šalims, kurių tarpe esame ir mes, atliktą tyrimą, galima realiai pamatyti savo padėtį šiame pasaulyje.
