Sodžiaus muziejuje- trys Kovų dovanoti kryžiai

Anykščių rajono Kunigiškių kaime veikiančiame Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejuje lankytojai dabar gali išvysti net tris skirtingus kryžius. Vienas jų muziejų papuošė prieš dvidešimt penkerius metus, kiti du atsirado tiktai šiomis dienomis- birželio mėnesį.

Anykščių rajono Kunigiškių kaime veikiančiame Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejuje lankytojai dabar gali išvysti net tris skirtingus kryžius. Vienas jų muziejų papuošė prieš dvidešimt penkerius metus, kiti du atsirado tiktai šiomis dienomis- birželio mėnesį.

       Kai, prieš dvidešimt šešerius metus, restauravus dar carizmo laikais statytą buvusios Kunigiškių pradžios mokyklos pastatą, čia buvo įrenginėjamas muziejus, kunigiškietis dabar jau šviesios atminties Aloyzas Kovas atnešė keletą vertingų eksponatų. Tarp jų buvo ir labai gražus medinis kryžius su Nukryžiuotojo atvaizdu, puošęs Kunigiškių mokyklą prieškario laikais iki sovietinės okupacijos. Tasai ant sienos prie mokyklinės lentos kabėjęs kryžius išlydėjo į gyvenimo kelią ne vieną dešimtį mokinių, ši relikvija puošė klasę ir tuomet, kai čia apsilankydavo buvęs Kunigiškių pradžios mokyklos mokinys Juozas Tumas, tuo metu jau tapęs žymiu rašytoju, publicistu, literatūros mokslininku, visuomenės veikėju, kunigu ir pasirašinėjęs Vaižganto slapyvardžiu. Vaižgantui minint savo gyvenimo 60-metį, 1929-aisiais, pageidaujant mokiniams, mokinių tėvams ir mokytojams, Svėdasų valsčiui pritarus, sutikus pačiam rašytojui, Kunigiškių pradžios mokykla buvo pavadinta kanauninko Juozo Tumo-Vaižganto vardu…

        Buvusioje mokykloje, tapusioje muziejumi, remiantis senomis fotografijomis,  buvo įrengta senovinė klasė su senais mokykliniais suolais, mokymo priemonėmis, vadovėliais. Čia atsirado vietos gausiai ekspozicijai, skirtai Vaižgantui. Kaip ir dera, centrinę klasės sieną muziejuje puošia Aloyzo Kovo dovanotas kryžius.

       Šią vasarą  muziejus pasipildė dar dviem kryžiais. Toks jau sutapimas, kad tas relikvijas išsaugojo ir muziejui padovanojo žmogus, turintis taip pat … Kovo pavardę.

        Svėdasų seniūnijos Gykių kaimo gyventojas Juozas Kovas Vaižganto gimtajame Malaišių kaime kolūkmečiu Juozo Šinkūno sodyboje ant lubų  surado apdulkėjusį, aplūžusį, žiurkių apgraužtą kaimo kryžių. Būdamas uoliu kataliku, neatsisakęs tikėjimo ir „buldozerinio ateizmo” laikmečiu, domėjęsis gimtojo krašto istorija, rinkęs senienas, jisai negalėjo ramiai palikti surastą kryžių dulkių ir žiurkių draugijoje. Kadangi sodybos šeimininkas jau buvo apsigyvenęs kitur, tą kryžių Juozui Kovui atidavė J. Šinkūno brolis gretimame Kunigiškių kaime gyvenęs Albinas Šinkūnas. Taip ir parsivežė Kovas tą kryžių į savo Gykius. Kadangi nuo „kryžiavonės” dalis kryžiaus buvo nulaužta, ją Juozas pritaisė. Kryžių paremontavo, perdažė, žodžiu, prikėlė „antram gyvenimui”. Taip ir saugojo ne vieną dešimtmetį savo namuose. O paskui nusprendė padovanoti šią unikalią relikviją muziejui.

–          Sulaukiau garbingo amžiaus, senatvė vis labiau lenkia pečius.Noriu, kad šis Malaišių kaimo kryžius išliktų ateities kartoms, kad jį pamatytų kuo daugiau muziejaus lankytojų. , -taip savo apsisprendimą komentavo septyniasdešimt septintus metus einantis Gykių kaimo gyventojas Juozas Kovas.

Pasak jo, panašius kryžius turėjo seniau visi kaimai. Kai buvo organizuojamos tradicinės „kryžiavos”, susirinkę draugėn sodiečiai melsdavosi, su kryžiumi eidavo po kaimą nuo sodybos prie sodybos, lankydavo laukus, aplankydavo kaimo teritorijoje visus  pastatytus kryžius. Ne visur tokie kryžiai išliko : gal netvarkingi žmonės pas juos patekusių šių relikvijų neišsaugojo, gal kokie muziejininkai ar kolekcionieriai išviliojo ir išsivežė, gal ir po šiai dienai kokioje nors kaimo sodyboje po visokiais senais rakandais toks kryžius dūla… O štai Malaišių kaimo kryžių, kuriam bus ne mažiau kaip šimtas metų, Juozas Kovas išsaugojo, išgelbėjo nuo sunaikinimo. Tikėtina, kad prie šio kryžiaus galėjo melstis ir Tumų šeima, kurioje išaugo ir garsusis Vaižgantas…

       Tas pats Juozas Kovas Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejui dovanojo ir dar vieną vertingą istoriniu požiūriu relikviją- nedidelį metalinį kryželį, kurį pagamino tikriausiai Vilniaus vienuoliai ir kuriam gali būti jau apie du šimtus metų.

         Labai įdomi šio kryželio atsiradimo pas Juozą  istorija. Tai buvo apie 1987-uosius metus, kai tuometiniame „Lenino keliu” kolūkyje vyko melioracija. Ūkyje prie darbų talkininkavę studentai tądien rinko laukuose akmenis. Kartą eidamas į Kunigiškius Juozas sutiko būrelį studentų ir traktorių, tempiantį ant metalinio lakšto talkininkų surinktus akmenis. Ant akmenų gulėjo ir laukuose rastas tasai kryželis, tikriausiai ten patekęs iš kurios nors  melioratorių nugriautos sodybos. Juozas, pasidomėjęs, iš kur  kryželis prie akmenų krūvos atsiradęs, paprašė studentų relikviją jam atiduoti. Už tai jiems davė rublį. „Sandėris” pavyko. Juozas Kovas į Gykius sugrįžo nešinas kryželiu, o studentai su rubliu nuskubėjo į parduotuvę…

–          Džiaugiausi, turėdamas tokį  gražų, iki tol dar niekur nematytą kryželį. Nors ir gaila su juo skirtis, bet manau, kad ir muziejuje jam bus rodoma derama pagarba, kad toks eksponatas suteiks džiaugsmo ir kitiems,- atsisveikindamas su brangia relikvija kalbėjo Juozas Kovas.