„Atsisakysiu avininkystės, pereisiu prie galvijų”, – teigia Šimonių girios pakraštyje ūkininkaujantis Alvydas Kavoliūnas, nuolat kenčiantis nuo vilkų išpuolių.
Kelis dešimtmečius Pelyšių kaime (Kupiškio r.) avių ūkį laikęs A. Kavoliūnas sako pavargęs kovoti su vilkais ir skųstis valdžiai.
„Atsisakysiu avininkystės, pereisiu prie galvijų”, – teigia Šimonių girios pakraštyje ūkininkaujantis Alvydas Kavoliūnas, nuolat kenčiantis nuo vilkų išpuolių.
Kelis dešimtmečius Pelyšių kaime (Kupiškio r.) avių ūkį laikęs A. Kavoliūnas sako pavargęs kovoti su vilkais ir skųstis valdžiai.
„Kokia iš to nauda? Atsakymas vienas: saugok, tavo gyvuliai – tavo rūpestis. Vilkai yra gamtos puošmena, reikalingi, be plėšrūnų gamtoje išnyks pusiausvyra. Taip aiškina gamtos mylėtojai ir abejingieji kaimui. Dėl to nesiginčiju, tik nesutinku kasmet nemokamai tuos vilkus šerti.
Per kelerius metus jau sumažinau bandą nuo pusantro šimto iki pusšimčio „galvų”. Vilkai kasmet pamažina dar keliolika. Liepos pradžioje papjovė šešis jau įmitusius avinus. Pavasarį turėjau 24 avinukus, planavau dalį parduoti savo seniems klientams, pajamų gauti. Pasvajok dabar. Kokie 3 tūkst. litų nuostolių bus, bet kam tai rūpi”, – piktas ir nusiminęs apie savo rūpesčius pasakojo Šimonių girios pakraštyje ūkininkaujantis A. Kavoliūnas.
Gal ūkininkas nerūpestingai prižiūri savo gyvulius, juk čia pat giria, reikia saugotis?
„Prisimenate, modernią, brangią Naujojoje Zelandijoje pagamintą tvorą pirkau, iš ganyklų parvariau mažiausius jauniklius arčiau namų pašiūrėn. Papjovė veislinį aviną. Tą tvorą vilkams peršokti tik juokų darbas buvo. Miegodavau laukuose automobilyje, apšviesdavau per naktis ganyklas, budėjau.
O jie elgėsi kaip norėjo. Kelerius metus duodavo pailsėti, o paskui vėl randi sudraskytas ar tik papjautas avis. Karvių mano neliečia, net prie jų esančių mažų veršelių. Gal stambūs raguočiai sugeba apsiginti? Kaimynystėje šiemet vilkai puola ir veršelius, ir telyčias, žmonės aimanuoja, o ką galima padaryti?
Miestiečiams gal atrodo, kad gyvulių banda tas pats, kas šuniukas. Įsivedei trobon ir ramus”, – sarkastiškai apie šios problemos viešas diskusijas kalba pašnekovas.
Ūkininkas sakė girdįs, kad jau šį rudenį Aplinkos ministerija parengs metodiką, kaip nukentėjusiems nuo plėšrūnų kaimo gyventojams ir ūkininkams kompensuoti patirtą žalą.
Anot pašnekovo, menka paguoda iš tokių pažadų, sumanys dar valdžia kokių išlygų, apribojimų, įrodymų, kad šeimininkas tikrai rūpinosi, saugojo savo gyvulius.
Nėra vienišas su savo bėdomis
Anykščių, Kupiškio, Biržų gyventojai skundžiasi dėl pastarosiomis savaitėmis suaktyvėjusių vilkų išpuolių ganyklose. Nukentėjusieji apie savo bėdas praneša seniūnams, medžiotojams, prašo pagalbos.
„Skambina iš kaimų žmonės, piktinasi. O kuo galime padėti? Kad ir leistų išimties tvarka medžioti, ar žinosime, kurioje pamiškėje, prie kurio veršelio sėdėti ir tykoti vilko? Medžiotojai tikrai neišgelbės”, – teigė Medžiotojų ir žvejų draugijos medžioklės žinovas Bronius Juodviršis.
Kupiškio rajono savivaldybės administracijos direktorius Žilvinas Aukštikalnis patvirtino, kad neseniai apie šią bėdą kalbėta ir seniūnų pasitarime.
Akivaizdu, kad tai ne pavieniai atvejai, rajone vilkai negyvai sudraskė kelias dešimtis raguočių, yra sudraskytų avių, ožkų, šunų.
Nutarta rašyti raštą Aplinkos ministerijai, kad būtini teisiškai sureguliuoti žalos atlyginimo nukentėjusiems klausimai. Savivaldybės biudžete laisvų lėšų tam nėra.
Pasak administracijos direktoriaus, nuo vilkų kenčia ne visi šalies rajonai, o tik keli Šiaurės Rytų Lietuvos kraštai, tad ir sprendimai turėtų būti tikslingi, konkretūs.
Kaimyniniuose rajonuose jau dabar įvairiai bandoma pagelbėti gyventojams.
Anykščių rajono savivaldybė liepos pabaigoje išsiuntė prašymą Aplinkos ministerijai, kad leistų išimties tvarka medžioti vilkus.
Anykščių meras Sigutis Obelevičius patvirtino, kad gautas leidimas sumedžioti vieną šlubuojantį vilką Traupio seniūnijoje. Manoma, kad būtent jis sudraskė nemažai veršelių, avių, papjovė šunis. Vietos gyventojai teigia tą plėšrūną ne kartą matę. Taigi talkon jau paprašyti medžiotojai. Bet dar reikia, kad ir medžioklė būtų sėkminga.
S. Obelevičiaus teigimu, ankstesniais metais nuo vilkų daugiausia nukentėdavo kupiškėnai, mat pilkiai laikėsi Šimonių girioje arčiau Iženo pelkės, o dabar jie pradėjo plačiau klajoti, galbūt ir jų po kelerių metų ribotų medžioklių padaugėjo.
Biržų rajono savivaldybė jau kelerius metus bando surasti išeitį iš vasariškų ganiavos vargų.
Pasak merės Irutės Varzienės, klausimas jau ne kartą svarstytas rajono taryboje nuo 2011-ųjų vasaros. Rašyti raštai Seimui, Aplinkos ministerijai, buvo rengiamos konferencijos, tartasi, ginčytasi. Nesulaukus operatyvios pagalbos apsispręsta pagelbėti ūkininkams pagal savo galimybes.
„Pakeitėme savo Kaimo rėmimo programos nuostatus, dabar paramą skiriame ne tik nukentėjusiems nuo stichinių nelaimių, bet ir nuo plėšrūnų, padengiame 40 proc. patirtų nuostolių. Bet tokia parama žmonėms per menka, nes visai programai šiemet teišgalėjome skirti tik 4 tūkst. litų. Žmonės patiria tūkstančius litų žalos, taigi čia daugiau tik bendruomenės solidarumo paliudijimas, – sakė merė.
Kalbintų savivaldybių vadovai teigė, kad ši vasara jau akivaizdžiai rodo pribrendusią problemą, kurios nebegalima palikti priešingų stovyklų viešoms diskusijoms, kaimo žmonės jau laukia konkrečios pagalbos.
Nesibaigiančiais ginčais tarp gamtos saugotojų, vilkų mylėtojų ir gyvulius laikančių kaimo gyventojų bei ūkininkų tik sukeliama dirbtinė priešprieša, užuot suderinus interesus, priėmus abi šalis tenkinantį sprendimą, nustačius kompensacijų tvarką, kaip daroma visame pasaulyje.
