Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisija yra viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų savitvarkos institucija, kurios nariai atstovauja didžiajai daliai Lietuvos žiniasklaidos organizacijų. Nagrinėdama žurnalistų profesionalios etikos klausimus, Komisija vertina ne tik atskirus atvejus, bet ir stebi žiniasklaidos padėtį šalyje apskritai. Komisijai kelia nerimo besiformuojanti tendencija regionuose stumti nepriklausomą žiniasklaidą į užribį, naudojantis biudžeto lėšomis ir savivaldybės, kaip įstaigos, teikiamomis galimybėmis.
Komisija atkreipia dėmesį į susidariusią nenormalią padėtį Druskininkuose.
Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisija yra viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų savitvarkos institucija, kurios nariai atstovauja didžiajai daliai Lietuvos žiniasklaidos organizacijų. Nagrinėdama žurnalistų profesionalios etikos klausimus, Komisija vertina ne tik atskirus atvejus, bet ir stebi žiniasklaidos padėtį šalyje apskritai. Komisijai kelia nerimo besiformuojanti tendencija regionuose stumti nepriklausomą žiniasklaidą į užribį, naudojantis biudžeto lėšomis ir savivaldybės, kaip įstaigos, teikiamomis galimybėmis.
Komisija atkreipia dėmesį į susidariusią nenormalią padėtį Druskininkuose. Visuomenės informavimo įstatymo 22 str. 6 d. skelbia, jog valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos (išskyrus mokslo ir mokymo įstaigas) negali būti viešosios informacijos rengėjais ir (ar) jų dalyviais. Druskininkų savivaldybė, pasinaudodama įstatyme esančia išlyga dėl mokslo ir mokymo įstaigų, per VšĮ ,,Druskininkų švietimo centras” (kurios steigėja yra Druskininkų savivaldybė) įsteigė už biudžeto pinigus laikraštį, kurį nemokamai platina savivaldybės gyventojams.
Visuomenės informavimo įstatymo 29 str. 1 d. draudžia bet kurios rūšies įstaigoms (tarp jų ir savivaldybės) monopolizuoti visuomenės informavimo priemones.
Žinant, kad prenumerata ir reklama yra pagrindinis nepriklausomos spaudos pajamų šaltinis, tokius savivaldybės veiksmus kitaip, kaip siekiu monopolizuoti informaciją sunaikinant nepriklausomą Druskininkų spaudą, įvardinti negalima.
Pastaruoju metu Komisija gavo ir nagrinėjo Druskininkų savivaldybės vieną po kito teiktus skundus ir pretenzijas dėl laikrasčių „Druskonis” ir „Druskininkų naujienos” straipsnių, kuriuose kritikuojama savivaldybės veikla.
Komisijos nuomone, demokratinėje valstybėje net ir stipriausias pozicijas turintys politikai neturi teisės kištis į žiniasklaidos veiklą, išskyrus tas galimybes, kurias jiems suteikia įstatymai. Bandymas užgniaužti savarankišką, su valdžia nesusijusią spaudą, yra rimtas perspėjimas demokratinei visuomenei, jog siekiama riboti jos teisę gauti nešališką, nepriklausomą ir politinių bei partinių įsipareigojimų nesaistomą informaciją.
