Šiandien iki 12 valandos vyko diskusija apie šilumos kainas ir šilumos ūkį Anykščių, Utenos ir Molėtų rajonuose. Šiandien iki 12 valandos vyko diskusija apie šilumos kainas ir šilumos ūkį Anykščių, Utenos ir Molėtų rajonuose. Diskusijoje dalyvavo Molėtų meras Valentinas Stundys, Anykščių meras Sigutis Obelevičius ir UAB"Utenos šilumos tinklai" direktoriaus pavaduotojas ekonomikai, vietos konservatorių lyderis Egidijus Puodžiukas. E.Puodžiukas paskutinę akimirką sutiko pakeisti Utenos merą Alvydą Katiną, kuris negalėjo dalyvauti diskusijoje. Pašnekovus kalbino "Anykštos" žurnalistas Vidmantas Šmigelskas.
V.Šmigelskas: Kiek prieš šį šildymo sezoną Jūsų miestuose brango šiluma? Ar sulaukėte gyventojų reakcijos?
E.Puodžiukas
Utenoje šiais metais šildymas brango apie 40 procentų, bet nepaisant to šilumos kaina mieste yra viena žemiausių Lietuvoje.
Gyventojai skambino teiravosi, bet kol kas piktų skambučių
nesulaukėme.Gal kai gaus sąskaitas už spalio menesį atsiras ir
piktesnių skambučių.
V.Stundys. Molėtuose šiluma nuo liepos 1 d. pabrango 25 procentus, t,y, nuo 14,59
iki 18,32 cento už kilovatvalandę. Kol kas jokios neigiamos reakcijos
nėra, nes nepradėtas šildymo sezonas. Bet įprasta, kad kainų
padidėjimas sukelia nerimo.
S.Obelevičius
Anykščiuose kol kas šilumos kaina lieka ta pati, nes rajono Taryba rugpjūčio mėn. tarybos posėdyje nepatvirtino naujos kainos.
S.Obelevičius
Gyventojų reakcijos nesulaukėme, manau, bus tuomet, kai gaus sąskaitas už lapkričio mėn.
V.Šmigelskas. Molėtuose šiluma kainuoja 18,32 , Utenoje -20,13, Anykščiuose bus -31,59 ct už kwh. Kaip gaminama šiluma jūsų mieste, kokios kūro rūšis naudojamos?
E.Puodžiukas
Utenoje šiluma gaminama naudojant
biokurą (medieną) apie 40 proc. ir gamtines dujas apie 60 proc. Šis
šilumos kainos pabrangimas būtent ir susijęs su gamtinių dujų brangimu.
V.Stundys
Molėtuose šiluma gaminama centrinėje katilinėje ir Giedraičių bei
Naujasodžio gyvenviečių katilinėse, naudojant biokurą( 98,5 procento
yra mediena ir jos produktai), o rezervui ar nenumatytam avariniam
atvejui įmonė yra sukaupusi mazuto.
S. Obelevičius
Anykščių mieste 100 proc. kuras yra gamtinės dujos, kurios per metus pabrango 70 proc. Todėl ir šilumos kaina išaugo
V.Šmigelskas.
Išeina, jog kuo daugiau naudojama dujų – tuo šiluma brangesnė. Kada po sovietmečio atlikti įmonių pertvarkymai ir kodėl pasirinktos būtent tos kūro rūšys, kurios dabar naudojamos?
V.Stundys.
Pirmasis biokuro katilas pastatytas 1994
m., antrasis- 2001 metais. Ir anais, ir šiais laikais mediena yra
pigiausia, ekologiškai švariausia kuro rūšis.
S. Obelevičius
Šilumos ūkio renovacija Anykščiuose
atlikta 1999 metais. Tuomet dujomis gaminama šiluma buvo pati
pigiausia, o po praeitų metų dujų kainų šuolio – tapo pati brangiausia
E.Puodžiukas
Utenoje, atsikurus nuo Panevėžio
Šilumos tinklų 1996 m. buvo naudojamas viena kuro rūšis-mazutas. Vėliau
į miestą atvedus dujas, ūkis pertvarkytas naudoti ir gamtines dujas. o
nuo 2002 metų naudojame medienos kurą. Katilinė po sovietmečio
pasikeitė neatpažystamai. Pagal katilinės efektyvumo rodiklius įmonė
pirmauja Lietuvoje, naudingo veiksmo koeficienas 96 procentai. Šiuo
metu šilumos kainos augimu didžiausią įtaką turi gamtinių dujų
brangimas ir laimi tos įmonės kurios gali kuo daugiau pagaminti šilumos
alternatyviomis kuro rūšimis.
V.Šmigelskas.
Atliekant pertvarkymus buvo pasitikėta savais specialistais ar samdytos ekspertų komandos, atliktos analizės, tyrinėta kūro rinka?
E.Puodžiukas
Utenoje buvo rengimi verslo planai,
kuriuos ruošė samdytos kompanijos. Ekspertai detaliai išnagrinėdavo
esamą situaciją ir pasiūlydavo vieną ar kelias galimas alternatyvas.
Tvirtinant investicijas galutinį žodį tardavo politikai, rajono taryba.
S. Obelevičius
1999
metais niekas neprognozavo tokio dujų brangimo. Tuomet tiek vietos
specialistai, tiek ekspertai rajono Tarybai įrodė, kad renovacija bus
nepaprastai efektyvi, kiek pamenu, pagal tuometinius skaičiavimus 1 kWh
šilumos gamybos kaina turėjo būti tik 7 centai.
V.Šmigelskas
Kiek investuota į šilumos ūkių pertvarkymus, tarkim per paskutinį dešimtmetį? Kiek ketinama dar investuoti? Ką artimiausiu metu planuojama daryti?
V.Stundys.
Į ūkio pertvarkymą investuota apie 7 milijonus litų.Dabar planuojama
rekonstruoti pasenusias šilumines trasas, statyti mažo galingumo
kogeneracinę biokuru dirbančią jėgainę, kuri gamins ir šilumą, ir
elektros energiją. Tai būtų 5 milijonų litų apimties darbai,kurie
leistų išlaikyti mažesnę paslaugos kainą,didinant energijos gamybos
efektyvumą.
S.Obelevičius
Investuota 19 mln., iš kurių tebekabo
16 mln. paskola. Per paskutinius 2 metus investuota apie 2,5 mln (su
daliniu ES finansavimu) šilumos mazgų reybės ir Žiburio katilinių
sužiedinimui, Kavarsko katilinės renovavimui.Tolimesnį pertvarkymą
riboja išnaudotas skolinimosi limitas.
Skaitytojo klausimas.
Kiek mokės jūsų miesto dviejų kambarių daugiabučio gyventojas per
žiemos mėnesį už šildymą, jei vidutinė oro temperatūra bus -10 laipsnių?
Jeigu buto plotas apie 50 kv.metrų, gyventojas turėtų mokėti nuo 150 iki 200 litų.
V.Stundys. Jeigu buto plotas apie 50 kv.metrų, gyventojas turėtų mokėti nuo 150 iki 200 litų.
S. Obelevičius
Šaltą žiemos mėnesį patvirtinus naują kainą (31,59 Lt.) turėtumėte
mokėti 350-400 Lt. Suprantu, kad tai didelė kaina ir Taryba, manau,
spręs klausimą dėl dalinio kompensavimo, nors rajono biudžetui tai
skaudžiai atsiliepia (2 cnt – apie 400 000 Lt. per metus).
Šiluma niekada nepigs, todėl
daugiabučių namų gyventojai turėtų labiau rūpintis namų apšiltinimu.
Savivaldybė rūpinasi, kaip sumažinti mokesčių naštą: deramės su
Vyriausybe, kad tą 16 mln paskolą išdėliotų 30-čiai metų ir ją dengtų
ne gyventojai, praeitais metais, o ir ateity galvojame apie dalinę
šilumos kainos dotaciją.
V.Šmigelskas. Tai paskutinis klausimas. Šilumos ūkis – našta ar rajono pasididžiavimas? Ačiū už pokalbį, skanių pietų.
V.Stundys. Tai būtina paslauga Molėtų gyventojams.
S. Obelevičius
Net ir alternatyviomis kuro rūšimis
apsirūpinęs šilumos ūkis – našta, o Anykščių šilumos ūkis su negrąžinta
paskola – ne tik našta, galvos skausmas, bet ir kilpa ant kaklo, nes
šioms problemoms spręsti tenka išnaudoti daugybę žmogiškųjų ir
finansinių resursų
E.Puodžiukas
Manau kad 1996 m. padarytas teisingas
sprendimas kai Utena atsiskyrė nuo Panevėžio šilumos tinklų. Šilumos
ūkis tai didelė atsakomybė. Jei mūsų gyventojai už šilumą mokėtų
mažesnę savo pajamų dalį nei dabar, šilumos ūkis galėtų būti ir
pasididžiavimu. Bet tam reikia renovuoti gyvenamuosius namus ir be
abejo didesnių gyventojų pajamų.
