Anykštėnų viešnagė Nepomuke

Nuo Anykščių iki Nepomuko- „geras gabalas“ kelio- daugiau kaip tūkstantis kilometrų. Kelionėje tenka sugaišti beveik ištisą parą. Na, o Lietuvos- Lekijos ir Lenkijos- Čekijos pasienyje neteko užgaišti nei minutės- jokių muitininkų, jokių pasieniečių, jokių patikrinimų, kaip būdavo anksčiau. Per visą kelionės ar viešnagės laiką niekas netikrino ir mūsų pasų. Štai, ką reiškia Lietuvos narystė Europos Sąjungoje, štai kokias laisves suteikia Šengeno sutartis!

Ankstyvą kiekvienų metų pavasarį
Čekijoje gražiai pagerbiamas šios šalies globėjo- švento Jono Nepomuko
atminimas. Ypač pakiliai praeina šv.Jono Nepomuko atlaidai jo gimtajame
Nepomuko mieste.

Kadangi Nepomuką ir Anykščius
jau nebe vienerius metus sieja glaudūs draugystės ir bendradarbiavimo ryšiai,
nepomukiečiai visuomet pasikviečia kartu prisiliesti prie žymiojo savo
kraštiečio atminimo ir anykštėnus. Į šį Čekijos miestą suvažiuoja ir kitų šalių
vietovių, su kuriomis Nepomukas palaiko ryšius, atstovai.

Kovo pabaigoje Nepomuke lankėsi
Anykščių rajono mero Sigučio Obelevičiaus vadovaujama delegacija, kurios
sudėtyje buvo ir šių eilučių autorius- rajono savivaldybės administracijos
specialistas ryšiams su visuomene, taip pat rajono Tarybos narys gydytojas
Rolandas Jurkėnas, Socialinių paslaugų centro direktorė Jolanta Pleškienė ir
Anykščių šv.Mato parapijos vikaras kun. Justas Jasėnas.

„Anykštos“ laikraščio skaitytojams norime
pateikti kai kuriuos įspūdžius iš šios viešnagės.

Palikome baltą
žiemą, suradome žalią pavasarį…

Tą kovo 26-osios pavakarę, kuomet
rajono savivaldybės vairuotojo Arūno Čepėno vairuojamas mikroautobusas su
delegacijos nariais paliko Anykščius, čia buvo dar žiema. Netikėtai iškritęs
sniegas dar laikėsi ir kitose šalies
vietovėse, pro kurias tiktai teko važiuoti. Po sniego apklotu matėsi ir laukai,
medžiai, namai Lenkijoje. Tačiau artėjant prie Čekijos, sniego matėsi vis
mažiau, nebent tiktai kalnų viršūnės kur-ne-kur
dar buvo baltai pasidabinusios. Na, o Čekijoje pasitiko tikras pavasaris
su švelnia žaluma, žydinčiomis gėlėmis, darbymečiu laukuose. Ta pavasariška
šiluma, atgimusios gamtos grožis, kaip ir čia sutiktų žmonių nuoširdumas,
geranoriškumas mus lydėjo visas viešnagės dienas…

Nuo Anykščių iki Nepomuko- „geras
gabalas“ kelio- daugiau kaip tūkstantis kilometrų. Kelionėje tenka sugaišti
beveik ištisą parą. Na, o Lietuvos- Lekijos ir Lenkijos- Čekijos pasienyje neteko užgaišti nei minutės- jokių
muitininkų, jokių pasieniečių, jokių patikrinimų, kaip būdavo anksčiau. Per
visą kelionės ar viešnagės laiką niekas netikrino ir mūsų pasų. Štai, ką
reiškia Lietuvos narystė Europos Sąjungoje, štai kokias laisves suteikia
Šengeno sutartis!

Žvilgsnis į
istoriją

Kelionė ilga, varginanti, tačiau yra
laiko daug ką apmąstyti, prisiminti anykštėnų ir nepomukiečių draugystės užuomazgas,
mintimis nukeliauti į Čekijos praeitį,
šv.Jono Nepomuko gyvenimo akimirkas, tragiškos mirties aplinkybes.

Ryšiai tarp Čekijos miesto Nepomuko
ir Anykščių buvo užmegzti neatsitiktinai. Abu miestus sujungė tas pats šv.Jonas
Nepomukas. Jo atvaizdas nuo senų laikų buvo Anykščių miesto herbe, atkurtame
miesto simbolyje vėl vaizduojamas tas pats šv.Jonas Nepomukas, stovintis ant
arkinio tilto. Tuo tarpu Nepomuke ( anksčiau miestas vadinosi Pomuku) apie 1350
metus gimė Jonas Nepomukas. Po studijų Prahos ir Padujos universitetuose gavo
kanonų teisės daktaro laipsnį, ilgus metus dirbo Prahos arkivyskupijoje, o
paskutiniaisiais gyvenimo metais užėmė aukštas arkivyskupijos generalinio
vikaro( vyskupo pavaduotojo) pareigas. Buvo uolus bažnytinių reikalų gynėjas,
išdrįsęs net pasipriešinti Čekijos karaliui Vaclovui IV. Istoriniai šaltiniai
byloja ir apie Jono Nepomuko ištikimybę savo pašaukimui, ryžtą ir narsą,
išpažinties paslapties išsaugojimo svarbą. Šis dvasininkas buvo karaliaus
Vaclovo IV žmonos Joanos nuodėmklausys.

Karalius garsėjo lengvabūdišku
elgesiu, palaidu gyvenimo būdu, tad tuo pačiu įtarinėjo ir kitus.Įtardamas
žmoną esant neištikimą, sumanė apie jos ryšius sužinoti iš Jono Nepomuko,
tikėdamasis, kad dvasininkui ji per išpažintį viską atvirai pasisako. Tačiau
išduoti išpažinties paslaptį kunigas atsisakė. Kai valdovui nepavyko sužinoti
geruoju, jis įsakė dvasininką kankinti, bet kunigas tylėjo, nepratarė nei
žodžio. Netekęs kantrybės, karalius įsakė nuodėmklausį nužudyti ir paskandinti.
Jis buvo nukankintas ir 1393 m. kovo 20 d. numestas nuo arkinio Karolio tilto
Prahoje į Vltavos upę. Tačiau tuo akimirksniu, kai Jonas Nepomukas paniro į
upės bangas, virš vandens pasirodė penkios spindinčios žvaigždės. Miesto
gyventojai, išvydę tokį stebuklą, išgriebė kankinio kūną ir iškilmingai
palaidojo jį šv.Vito katedroje.( ten jo palaikai tebėra iki šiol- įdėti į
krištolo ir sidabro karstus…)

1729 metais Romos popiežiaus
Benedikto XIII Jonas Nepomukas buvo kanonizuotas- paskelbtas šventuoju.Jis
laikomas Čekijos globėju.

Kasmet kovo pabaigoje Nepomuke
vyksta šv.Jono Nepomuko atlaidai, prisimenamas šio šventojo gyvenimas ir
tragiškas likimas, kartu švenčiama ir Miesto diena. Tuo metu virš miesto
savivaldybės suplevėsuoja daug vėliavų- juk Nepomukas turi daug partnerių
įvairiose šalyse…

Draugystės ir bendradarbiavimo
ryšiai tarp Anykščių ir Nepomuko buvo užmegzti 1996-aisiais. Tuomet į Anykščius
pirmą kartą atvyko Nepomuko miesto delegacija. O draugystės ryšiai buvo
užmegzti gana keistokomis aplinkybėmis. Čekijos ambasados Lietuvoje atstovai
vienoje iš tautodailininkų darbų parodoje išvydo anykštėnų darbus, kuriuose
buvo pavaizduotas Anykščių miesto herbas su šv.Jono Nepomuko atvaizdu. Čekai
buvo labai nustebinti, kad Lietuvos miesto herbe yra jų šalies globėjo
atvaizdas ir pradėjo domėtis, kas tai per miestas, ar negalėtų tas miestas
bendradarbiauti su šventojo gimtuoju miestu Nepomuku? Taip ir prasidėjo
draugystė, kuri sėkmingai tęsiama, puoselėjama ir dabar…

Susidomėjimas Anykščiais- didžiulis

Po gero poilsio jaukiame viešbutyje
„U zeleneho stromu“ („Prie žydinčio medžio“), jau galima ilgėliau apsižvalgyti , pasivaikščioti ir Nepomuke.
Tai gražus, jaukus miestas, daug kuo panašus į Anykščius. Tačiau Nepomukas už
Anykščius gerokai mažesnis, mūsų miestas gyventojų skaičiumi taip pat gerokai
lenkia savo partnerį Čekijoje. Nepomuke nedaug daugiabučių namų, o ir tie patys
senos statybos, turintys savo istorinę praeitį. Daugiausia namai yra nedideli,
vienaukščiai, mūriniai. Gatvelės siauros, grįstos akmenimis, miestelio
pagrindinė aikštė taip pat neasfaltuota, o išgrįsta grindiniu. Nors katalikų
Nepomuke ir nedaug, tačiau čia yra dvi katalikų bažnyčios. Kaip ir Anykščiai,
Nepomukas išsidėstęs slėnyje. Labai gražiai išsaugotas senamiestis. Veikia
kelios parduotuvės, yra keli barai, restoranai. Tame viešbutyje, kur mes
gyvenome, veikia „Šveiko restoranas“. Čia visur galima pamatyti linksmojo
šauniojo kareivio Šveiko atvaizdus- ant lėkščių, alaus bokalų, stalų, kėdžių,
servetėlių. Restorano sienas taip pat puošia Šveiko paveikslai. O norintys
nusifotografuoti su to linksmuolio Šveiko kepure, tą padaryti irgi gali be
jokių problemų- paprašyti barmenai tokią kepurę bematant atneš. Pats restorano-viešbučio(
ir dar kelių panašių restoranų) savininkas Radovan Sochor vis sukiojasi prie svečių, domisi, kaip jiems
čia patinka, siūlo įvairių patiekalų ir gėrimų, stengiasi, kad kiekvienas
išsineštų kuo gražesnius prisiminimus…

Nepomuko centre, kaip ir dera, stūkso
paminklas šventajam Jonui Nepomukui. Prie didžiulio muziejaus pastato tarp
žaliuojančių augalų išsidėstęs tikras skulptūrų parkas. Šalia tų apnuogintų
būtybių visi mėgsta fotografuotis ir niekas nesipiktina, nereiškia jokių
pretenzijų, kad akmeniniai ir betoniniai vyrai, moterys ir vaikai ant savo kūnų
turi tiek mažai drapanų… Nepomuko centre, šalia fontano, beveik po
savivaldybės langais, nuo pat ankstyvo ryto iki pavakarių šurmuliuoja turgus.
Turgus Nepomuke panašus į mūsiškius. Prekiaujama drabužiais, sendaikčiais, namų
apyvokos daiktais, kai kuriais maisto produktais. Tiktai dėvėtų užsienietiškų
rūbų, kokių pilna mūsų miestų ir miestelių turgavietėse, Nepomuko turguje
neteko regėti.

Keliose vietose prie įvažiavimo į
Nepomuką iš įvairių pusių pastatyti masyvūs skydai, ant kurių parašyti miestų – partnerių pavadinimai, nupieštos
šalių vėliavos. Šalia lietuviškos Trispalvės parašytas ir Anykščių pavadinimas…

Plazdančios Nepomuko savivaldybės
balkone įvairių šalių vėliavos akivaizdžiai tomis dienomis demonstravo šio
miesto ryšius su daugeliu miestu. Savivaldybės salėje vykusio iškilmingo
delegacijų susirinkimo metu galėjai girdėti čekų, lenkų, slovakų, vokiečių,
italų, olandų, lietuvių ir kitokias kalbas, kuriomis bendravo gausus būrys
atvykėlių. Visus nuoširdžiai pasveikino Nepomuko miesto meras- starosta- Jiri
Mašek bei jo pavaduotojas Pavel Siran., kurie pristatė atvykusias delegacijas
iš Hukvaldo (Čekija), Krupinos (Slovakija), Omišo (Kroatija), Vyslos (Lenkija),
Sozano (Italija), Svalmeno (Olandija), ir, žinoma, Anykščių. ( Vokietijos
miesto Kemnath delegacija atvyko kitą dieną). Nepomuko vadovai pasidžiaugė glaudžiais
bendradarbiavimo ryšiais, išreiškė viltį, kad, nežiūrint atstumų, kalbų
barjerų, draugystės tarp miestų ir toliau bus puoselėjama. Trumpai mintimis
pasidalijo delegacijų vadovai, pasikeitė prisiminimų dovanomis, pasirašė
Nepomuko savivaldybės svečių knygoje. Anykščių rajono meras Sigutis
Obelevičius, pasinaudodamas proga, ne tiktai įteikė anykštietiškus suvenyrus
nepomukiečiams ir kitų miestų atstovams, bet ir pakvietė visų miestų
delegacijas bei meno kolektyvus atvykti liepos mėnesį į Anykščius, į tradicinę
Miesto šventę. Tuo kvietimu visi labai susidomėjo ir pritarė, kad būtų labai
įdomu Anykščių miesto šventėje pristatyti savo meno kolektyvus, tai galėtų
tapti tarptautiniu festivaliu. Čekai, lenkai, italai, olandai, slovakai,
kroatai susidomėję vartė fotografijų albumus su kurortinių Anykščių vaizdais,
domėjosi turizmo objektais, mielai prisiminimui rinkosi anykštietiškus
suvenyrus. Rajono meras Sigutis Obelevičius vos spėjo atsakinėti į kolegų merų
klausimus, su kai kuriais jų mūsų rajono vadovą
jau sieja sena pažintis. Anykštėnui merui ir Nepomuke jau teko lankytis
ne kartą.

Po priėmimo miesto savivaldybėje, visoms
delegacijoms buvo organizuota apžvalginė ekskursija po Nepomuko kraštotyros
muziejų. Jame surinkti eksponatai jau nuo XI amžiaus, gausu pačių įvairiausių
senienų. Viena didžiulė salė skirta vien tiktai šv.Jonui Nepomukui. Tai ir
skulptūros, ir piešiniai, ir bažnytinės vėliavos su šio šventojo atvaizdu.
Įspūdingo dydžio žemėlapyje pažymėtos pasaulio vietos, kuo nors susijusios su
šiuo šventuoju. Labai gaila, kad kol kas žemėlapyje dar nėra Anykščių vardo,
nors daug kam Nepomuke žinoma, kad Anykščių herbe pavaizduotas šv.Jonas
Nepomukas. Šių eilučių autoriui nei rusų, nei anglų kalba nepavyko su muziejaus
darbuotoja susikalbėti, tad teko tik pirštais parodyti ant anykštietiškų
suvenyrų herbą su Čekijos globėjo
atvaizdu…

Tą vakarą delegacijų nariai turėjo
progos tarpusavyje pabendrauti, pasidalinti sukaupto darbo patirtimi, pasitarti
apie ateities bendradarbiavimą. Ta proga koncertavo populiari muzikos grupė
„Kukulin“, atlikusi keltų melodijas.

Šventojo Jono
Nepomuko pagerbimas

Kovo 29-ąją, šeštadienį, būriai
žmonių siaura gatve skubėjo į Nepomuko
šv. Jokūbo bažnyčią. Čia, giedant bažnytiniam chorui, dalyvaujant iš Pilzeno atvykusiasm vyskupui, Nepomuko
parapijos klebonui Vitezlov Holy ir susigiminiavusių miestų katalikų kunigams,
buvo sukalbėta šv. Jono litanija. Tuomet kunigų procesija, lydima vietinių
maldininkų ir Nepomuko svečių, atnešė šv.Jono Nepomuko skulptūrą į kitą-
šv.Jono bažnyčią. Šalia šių maldos namų stabtelta ilgėliau, nes iškilmingai
atidengta ant bažnyčios sienos įrengta atminimo lenta, kurioje anglų, vokiečių
, prancūzų, čekų, rusų, kinų, arabų ir
kitomis kalbomis ( iš viso net penkiolika kalbų) išrašyti žodžiai: „Čia gimė
šventas Jonas, kankinys“. Po to šioje bažnyčioje buvo aukojamos šventos Mišios.
Anykštėnų delegacija kartu su visais dalyvavo procesijoje, nešant šv.Jono
Nepomuko skulptūrą, meldėsi abiejose bažnyčiose. Anykščių šv.Mato bažnyčios
vikarui kun. Justui Jasėnui teko garbė kartu su kitais kunigais savo rankomis
nešti iš vienos bažnyčios į kitą šventojo Jono Nepomuko skulptūrą, taip pat
aukoti ir šv. Mišias. Visi septyni
dvasininkai, aukoję šv.Mišias šv. Jono bažnyčioje,savo šalių kalbomis kreipėsi
į tikinčiuosius, išsakė šv. Jono Nepomuko reikšmę tikinčiųjų gyvenime. Kartu su
čekų, lenkų, olandų, italų, slovakų ir kitų šalių katalikų kunigais į
tikinčiuosius lietuviškai kreipėsi ir anykštėnas kun. Justas Jasėnas…

Pasimeldus, dar kartą pasivaikščiojus
Nepomuko gatvelėmis, aplankius Pilzeno įžymybes, sulaukta atsisveikinimo
vakaro. Jo metu dar kartą visų delegacijų nariai nuoširdžiai pabendravo,
pasiklausė grupės „Daba band“ koncerto. O rytmetį atsisveikinta. Iki sekančių
susitikimų. Gali taip būti, kad neseniai Nepomuke vykęs kelių susigiminiavusių
miestų susitikimas bus pratęstas dar šią vasarą Anykščiuose…