Yra žmonės, kurie šiukšlina. Yra žmonės, kurie tas šiukšles tvarko. Žmonių, kurie tvarko, yra žymiai mažiau, negu tų, kurie šiukšlina. Užtenka bet kuriame Vilniaus priemiestyje nuo asfaltuoto kelio pasukti į artimiausią šalikelę ir pamatysime, kad nacionalinis susitvarkymo būdas – nuvežti savo šiukšles iki artimiausio miškelio – yra itin paplitęs.
1
Yra žmonės, kurie
šiukšlina. Yra žmonės, kurie tas šiukšles tvarko. Žmonių, kurie tvarko, yra
žymiai mažiau, negu tų, kurie šiukšlina. Užtenka bet kuriame Vilniaus
priemiestyje nuo asfaltuoto kelio pasukti į artimiausią šalikelę ir pamatysime,
kad nacionalinis susitvarkymo būdas – nuvežti savo šiukšles iki artimiausio
miškelio – yra itin paplitęs.
Po pasaulio
pabaigos kitų galaktikų antropologai galės nagrinėti tas niekam nenaudingas homo‘šiukšlens
iškasenas, svarstydami, kad tai galbūt atspindi chaosą bei savižudišką netvarką
vartotojiškos visuomenės mutanto žmogaus-šiukšlintojo
viduje.
Bet kas mums iš to
– šaukštai (ir kitos plastikinės lėkštutės) jau bus po pietų, taip sakant.
II
Galima būtų
šiukšlintojus bausti piniginėmis baudomis, sodinti į kalėjimus, viešai išplakti
Rotušės aikštėje, ar net nukirsti rankas bei kitas galūnes – bet tai, sakytume,
kažkuria prasme yra nežmoniška. O šiukšlinti – žmoniška. Be to, bausmė yra
nacionalinį orumą žeidžiantis veiksmas, varžantis žmogaus laisves šiukšlinti
ten, kur tik anas („nabagas“) nori – pamiškėje, televizijoje, tūlam dienraštyje
ar internetiniam komentare. Laisvė laisvai šiukšlinti – tai bene pagrindinė
laisvė, kurią lietuviai vargais negalais išsikovojo sausio 13-ąją.
Laisvė
susitvarkyti savam kieme irgi buvo lyg ir iškovota, bet ja kažkodėl vis dar nepasinaudojama.
Gal tikrai, anot pranašo Mozės, turime pabraidžioti po savo šiukšlių dykynę,
kol išmirs vergai?
Tad šiukšlinti
nustosim – optimistiniais paskaičiavimais – dar po dvidešimt dviejų metų, jei iki
to laiko nebūsim apsidirbę iki ausų ir užtroškę.
III
Prieš kokią dešimtį
metų lankiausi pas bičiulį, gyvenantį Brooklyn‘e, Niujorke. Jis nuomojosi pirmą
namelio aukštą, o antrame gyveno tūlas žmogėnas, atvykęs su šeima iš labai
neturtingos šalies. Tas bičiulis pasiguodė, kad jo kaimynas nesivargina išnešti
šiukšlių iki konteinerio, o verčia jas tiesiai per langą – ir jam atrodo, kad
viskas tvarkoj, nes kambary šiukšlių nebėra. Šiukšlės pūva po langais ir
skleidžia įvairius kvapus… Bandė tūlasis bičiulis su dar tūlesniu kaimynu
pasišnekėti, bet anas nesuprato, apie ką kalbama – juk negaliu aš namie laikyti
tų šiukšlių!
Šis prisiminimas
paguodžia, kad esame ne vienišiai žaliojoje planetoje, šiukšlinantys savo
kieme.
IV
Estai – žmonės pragmatiški. Jie nelaukia,
kol gimtosios Estijos šiukšlynai savaime susitvarkys. Jie daro. Jie
organizuojasi pilietinei, nacionalinei talkai. Skaitai iš estų šalelės
atskindančias žinias ir širdis džiaugiasi:
„Ar
estams pavyks įgyvendinti grandiozinę nacionalinę idėją – per vieną dieną,
suėjus į masinę talką, išvalyti savo šalį nuo 10 tūkst. tonų šiukšlių? Tokios
talkos bent ši pasaulio pusė ko gero dar nėra mačiusi. Iš viso jau
užregistruota 10 tūkst. tonų šiukšlių, suverstų keliuose tūkstančiuose krūvų
visoje šalyje. Joms sutvarkyti per vieną dieną reikalinga 40 tūkst. žmonių
armija, paskirstyta po 227 administracinius vienetus.
Estai savo nacionaline idėja virtusią akciją
pavadino „Darom
2008“ (Est. – „Teeme 2008“).
Ja siekiama ne tik
sutvarkyti šalį, bet ir skatinti ekologinį sąmoningumą: didžiulė informacinė
kampanija ir pats prisidėjimas prie talkos turėtų paskatinti žmones atsakingiau
žiūrėti į aplinką.
Estijoje gyvenantis lietuvis verslininkas
Andrius Kulvietis sako, kad didžioji dalis visuomenės apie projektą žino ir yra
nusiteikusi entuziastingai. Daugelis jo pažįstamų, kaip ir jis pats, ruošiasi
dalyvauti.
Kasdien per televiziją ir radiją
transliuojama reklama. Projekto partneriai yra keli televizijos ir radijo transliuotojai,
aplinkos ministerija, didžiausi bankai, stambaus verslo įmonės, nevyriausybinės
ir jaunimo organizacijos. Asmeninę paramą išreiškė Estijos prezidentas.
Jei akcija pavyktų, ji pretenduoja patekti į
Gineso rekordų knygą. Pasak A. Kulviečio, tai gali būti pavyzdys lietuviams,
kaip kartu įmanoma nuveikti didžiulį darbą savo aplinkos labui.
„Vienas išverčia kibirą
ir prasideda. Krūvos šiukšlių. Tokių šiukšlynų Lietuvoje yra dar daugiau negu
šičia – situacija yra dar blogesnė. Galima būtų parodyti, kaip galima
tvarkytis“ – sako nuo 1993 metų Estijoje gyvenantis lietuvis.
Specialiai projektui kuriamas su palydovine
navigacijos sistema susietas nelegalių sąvartynų ir šiukšlių krūvų žemėlapis.
Pagal jį tvarkymosi dieną bus lengviau surasti reikalingas vietas.
Besiregistruojantys savanoriai gali
nurodyti, ar turi automobilį su priekaba arba kitų vertingų priemonių, o
projekto regioniniai vadovai atsakingi yra už darbo organizavimą: kad visiems
užtektų pirštinių, maisto ir kad kiekvienas žinotų, ką turi daryti.
Savivaldybės įsipareigoja įrengti
nekenksmingų šiukšlių surinkimo punktus ir organizuoti jų transportavimą.
Gamintojų atsakomybės organizacijos rengia kenksmingų atliekų, elektronikos ir
padangų surinkimą.
A. Kulvietis sako, kad dalyvaus, tačiau
priduria: „jei niekur neišvyksiu“. Panašu, kad, nepaisant entuziazmo, kol kas
abejonių turi ir kiti Estijos gyventojai. Likus mėnesiui iki akcijos
užsiregistravo vos daugiau nei 8 tūkst.
Ar idėją pavyks įgyvendinti planuojamu
mastu, sužinosime gegužės 3 dieną, šeštadienį.“
V
–
Lietuviais
esame mes gimę, tačiau privalom estais būt (kartais), – dainuoja pavasario oro
įkvėpus
širdis ir kiti plaučiai. – Ot, jeigu ir mes taip paimtume ir susitvarkytume,
kaip estai? Tik įsivaizduoti galima, kaip pasikeistų žmonių požiūris į
šiukšlinimą(si) apskritai, matant kaip tvarkosi tavo tėvai, kaimynai,
bendradarbiai… Kitų politinių pažiūrų gentainiai… O jei dar ir mūsų
lietuviškasis pop‘žvaigždynas su kibirėliais susirinktų – Marijonas Mikutavičius,
Algis Greitai ir kiti didžiavyriai? Ech būtų… O jeigu akciją „Susitvarkom šiukšles savam kieme“
palaikytų Lietuvos prezidentas ir partijų lyderiai, maximų liūtai ir tūla
žiniasklaida – gal netyčia pajustume seniai prarastą sąjūdiško bendrumo dvasią.
O gal tvarkant išorės šiukšles, mistiniu
būdu ir mūsų vidinės „iškasenos“ išsikuoptų? Pavyzdžiui, chartizmatiškasis A.Paulauskas
taptų geru ir atsakingu Aplinkos apsaugos ministru, atsiprašytų moteriškių
Neringoje ir nutemptų šonan savo draugelio Zujevo vagonėlį kartu su kolega Jakavoniu…
VI
P.S.
Ką tik pavyko sužinoti, kad
keletui veiklių Lietuvos piliečių jau kilo mintis organizuoti lietuvišką akciją
„Darom 2008“ (www.darom2008.lt). Jie
siūlo gegužės 3 d. visoms Lietuvos gamtosaugos, paveldosaugos, pilietinėms,
nevyriausybinėms organizacijoms susivienyti ir surengti masinę šiukšlių
tvarkymo talką Lietuvoje. Ir pabandyti Lietuvoje (kurioje gyvena tris kartus
daugiau gyventojų nei Estijoje ir, ko gero, primėtyta tris kartus daugiau
nelegalių šiukšlių) surinkti bent tiek šiukšlių ir sumobilizuoti bent tiek
savanorių, kiek Estijoje. (Net jei būtų surinkta 10 kartų mažiau nei Estijoje –
tik 1 tūkstantis tonų – ir tai būtų po 300 g vienam Lietuvos gyventojui!)
Be to, gegužės 4 d. planuojamas lietuviškas koncertas, per kurį ketinama
surengti vaizdo tiltą su Estija ir atgaivinti labai silpnus mūsų tautų
visuomeninius ryšius.
Visi norintys registruotis tai gali padaryti internetiniame puslapyje www.darom2008.lt
