Rievės: Apie organą…

Lakštingala negali nečiulbėti arba kas šuniui pakels uodegą, jeigu ne jis pats… Taip galima pavadinti Anykščių rajono savivaldybės sprendimą pradėti leisti organą. Pavarčius jį ilgai sukau galvą, kaip tą popierinį daiktą pavadinti – vadinti jo laikraščiu negali, nors leidybinėje grupėje yra ir buvusi „Šilelio“ laikraščio redaktorė Audronė Pajarskienė. Be jos – dar socialinė darbuotoja ir pedagogė. Gal pastarosios neklausė kolegės patarimo, gal jai net neparodė, kokia saviveikla užsiima, nes netikiu, kad laikraščio redaktorė būtų palaimimus tokį projektą, koks pasiekė anykštėnus.

Informaciniu bukletu „to daikto“ irgi negalima vadinti, nes be rašinėlio apie tai, kaip rajono meras jubiliejaus proga sveikino senolę ir kritikos „Anykštai“ nelabai ten kas daugiau ir yra. Jokios informacijos apie savivaldybės pražioplintus milijonus, jokios, net mažiausios žinutės, apie mokesčių mokėtojų pinigais finansuotą valdininkų kelionę į Švediją. Pedagogės, savivaldybėje dirbančios viešųjų ryšių specialiste, pranešime spaudai teigiama, kad keturių žmonių delegacijos į Švediją tikslas buvo: „aptarti sutarties atnaujinimo, susitikti su Lietuvos Švedijos draugijos nariais ir valdybos pirmininke Viola Ingvarsson bei Gnosjo miesto socialinių reikalų skyriaus vedėju Bengt Andersson bendradarbiavimo ir bendrų socialinių projektų galimybių tarp Anykščių, Odeshogo (Švedija) ir Stefan Voda (Moldova) aptarimui“. Supratot šio sakinio konstrukciją? Nieko tokio, jeigu nesupratot… Kuo mažiau visuomenė supras, tuo ramiau valdininkai gyvens. Juk tokiam tikslui ir buvo įkurtas Komunikacijos skyrius, ar ne? Informacija pateikta, skyrius dirba, algos trims skyriaus darbuotojoms mokamos (100 tūkstančių litų per metus), viskas vyksta pagal planą. O nesupratusieji, ką valdininkė tokiu sakiniu norėjo pasakyti, gali graužtis dėl savo neišprusimo pirštus arba pradėti mokytis kokią nors užsienio kalbą. Keliomis kalbomis šnekanti savivaldybės specialistė, matyt, pirmiausia tekstą pasirašo ispanų kalba, o iš jos verčia į lietuvių. Jeigu tokia prielaida yra klaidinga, verta vadovams susimąstyti, ar nereiktų savivaldybėje organizuoti lietuvių kalbos kursų. Tegu ir mokesčių mokėtojų pinigais…

Galvoju, kad rajono vadovai, tiksliau vienas pagrindinis VADOVAS, norėtų, kad žurnalistai dirbtų pagal tokį scenarijų – kiekvieną rytą žurnalistai atėję į darbą turėtų peštis, kuris greičiau, kuris daugiau parašys apie valdininkų pasiaukojimą ir jų šventus darbus rajono bendruomenei. Jie ir nevalgę lieką, ir laiką nuo savo šeimų „nuvagia“, kad tik paprastiems žmogeliams garantuotų šviesesnį rytojų. O čia kažkokie eiliniai eilinio laikraščio žurnalistėliai knisasi vis giliau ir giliau, skaičiuoja valdiškomis mašinomis nuvažiuotus kilometrus, sėdi archyvuose ir kapstosi po valdininkų praeitį, ir dar visus atkapstytus faktus paviešina. Kaip tokiomis sąlygomis galima dirbti? Kaip apskritai galima valdyti rajoną ir rajono biudžeto lėšas, kai žurnalistai kur buvę, kur nebuvę skambina ir visokių niekų klausia: kiek kainuoja pamaitinti vieną vaiką? Kiek pinigėlių pieštukams išleidžia? Ką darbo metu sostinėje veikia?

Kai galutinai rajono VADOVĄ „užkniso“ landūs žurnalistai, kurie neleidžia dirbti savo nuožiūra, atėjęs vieną tamsų rudens rytą į darbą, JIS sėdo prie kompiuterio ir sukurpė taisykles, kaip nuo to tamsaus rudens ryto žurnalistai turės dirbti. Klausiantiems paaiškino, kad tokios taisyklės reikalingos užtikrinti sklandesnį bendradarbiavimą tarp žurnalistų ir valdininkų. Kai bendravimas, paremtas nauja tvarka, niekaip nesirišo, žurnalistai ir toliau savo klausimais, patvirtintais saugiu elektroniniu parašu, trukdė dirbti, VADOVAS žengė dar toliau – jo mintyse plykstelėjo idėja apie organą. Kaip tarė, taip ir padarė, ir štai jau du organo numeriai pasiekė skaitytojus.

Teorinis rajono vadovas – meras – negalėjo prieštarauti savivaldybės VADO idėjai apie organą, tad ir į savo ataskaitą įrašė, kad turi minčių išleisti „objektyvų“ leidinį apie valdžios nuveiktus darbus. Juk bet kokia idėja, gimusi VADO galvoje yra priimtina ir neginčytina, net jei ji prieštarauja valstybės įstatymams.

Tyliai atsiduso meras, paliko organo leidyba rūpintis komunikacijos specialistėms ir išvažiavo sveikinti senukų, juk darbo dieną reikia kažkaip prastumti…

O karštus vasaros rytus VADAS leidžia savo kabinete su trimis specialistėmis galvodamas, kokius gražius valdininkų darbus aprašyti nelegaliame trečiajame organo numeryje. Pasufleruosiu: gal apie neteisėtai išviešintus anykštėnų asmeninius duomenis?