Vasara pamiškės pievoje

Smagu ir keista į mokyklą rinktis atostogų metu. Viešintų pagrindinės mokyklos Jaunuosius miško bičiulius ir mokytojus prieš Jonines pažoliauti pakvietė Kūrybinių partnerysčių projekto, vykdomo mūsų mokykloje, gamtininkai Andrejus Gaidamavičius ir Vytautas Eidėjus. Rinkti vaistinguosius augalus nusprendėme Mikierių girininkijoje. Mūsų miškininkai Daina ir Laimis Trumpickai džiaugsmingai sutiko priimti būrį žoliautojų.

Smagiai nusiteikę Jaunųjų miško bičiulių būrelio,, Atžalynas“ nariai, mokytojos ir gamtininkai geltonuoju autobusiuku lėkė link Mikierių girininkijos. Gamtininkas Andrejus papasakojo, kad beveik visi pievų žolynai žmogui tinka, o mišinius arbatai puikiai atrenka pati gamta, iš šalia augančių augalų galima sukurti nuostabų mišinį arbatai. Mokytojos paaiškino, kaip tinkamai vaistažoles džiovinti, kad arbatėlės būtų gardžios ir naudingos.
Mikieriuose mus pasitiko girininkas Laimis ir miškininkė Daina.Tik trumpai šnektelėjome su aptvaro žvėrimis, skubėjome į pamiškės pievą, pasipuošusią įvairiausiais vasaros žiedais. Andrejus papasakojo, kad augalai sugeba perduoti informaciją greta augantiems savo rūšies kaimynams apie skynėjų antpuolį. Perspėtieji gudriai tampa ne tokie skanūs ir naudingi, todėl tos pačios rūšies augalus geriau rinkti skirtingose pievos vietose.
Kibome į darbą. Pamiškės pievoje gausybė žmogui naudingų augalėlių. Pažinome ir skynėme pelkines vingiorykštes, plaukuotuosius gysločius, raudonuosius dobilus, laukinius gvazdikus, žiognages (gegutės duoną), miškines sidabražoles, lipikus, veronikas, rasakilas, kraujažoles… Užtikome net laukinių braškių, spragių! Tik žavių, blizgių, geltonų vėdrynų žiedų gamtininkai į žolynų rinkinius liepė nepriimti – net gyvuliai pastaruosius aplenkia.
Negalėjome atsispirti pievos drugelių žavesiui. Puolėme juos gaudyti, nešti Andrejui, Vytautui, Dainai, kad šie padėtų atpažinti. Kažkuri mokytoja treptelėjo koja ir liepė baigti ,,drugeliavimą“ir tęsti žoliavimą, tik mokytojos treptelėjimas gėlėtoje pievoje vasaros atostogų metu visiškai nekenksmingas ir nepavojingas. Linksmai darbavomės pievoje kol pajutome vasaros lietaus lašus.
Pabėgome į girininkijos pavėsinę. Čia miškininkai pavaišino arbata. Į karštą arbatą kiekvienas įsimetėm puikiausią žiedą iš savo žolynų kolekcijos (gamtininkai leido taip pagardinti) ir arbata tapo dar labiau ypatinga.
Į lietaus nupraustą pievą nebegrįžome, atsisveikinome su savo miškininkais, su gamtininkais Andrejumi ir Vytautu. Vairuotojas Darius saugiai mus parvežė į Viešintas. Dabar, kai pažinome tiek daug vaistingųjų augalų, per atostogas būtinai rasime laiko vaistažolių rinkimui.