Atvykstantys į Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejų vaikai stebėte stebisi : „Kaip buvo galima sėdėti tokiuose ankštuose suoluose?“, „Ko galima išmokti iš tokių mokyklinių vadovėlių?“ Iš tiesų, muziejuje atkurta senosios mokyklos aplinka, kurią prisimena tiktai garbūs žilagalviai. Jie puikiai prisimena ir fizines bausmes, kuomet mokytojai už menkiausią prasižengimą, nepaklusnumą, klupdydavo klasės kampe ant smulkių akmenukų ar žirnių, tapydavo už ausų, daužydavo stora liniuote per vaiko delną.
Neseniai Rokiškio rajono Kamajų seniūnijos Kalvių kaimo gyventojas Jonas Bendorius atvežė ir padovanojo muziejui senutėlį, 1907 metais išleistą, gerokai aptrintą mokyklinį vadovėlį rusų kalba „Učebnaja kniga geografii.(Rosijskaja imperija)“ ( „Geografijos mokomoji knyga.(Rusijos imperija)“ Šią knygą Jonas Bendorius surado tos pačios Kamajų seniūnijos Juodonių kaimo gyventojo, savo dėdės Juozo Balaišio (1904-1982) namuose po jo mirties. Jis Kunigiškių pradžios mokykloje iš šios knygos mokėsi, vėliau dažnai ją pavartydavo, paskaitinėdavo, artimiesiems pasakojo, ką skaitęs, sužinojęs.
„Norėčiau, kad ši knyga vėl tęstų savo „gyvenimą“ toje pačioje mokykloje, kur jį ir pradėjo“,- dovanodamas relikviją muziejui kalbėjo J.Bendorius.
Muziejus įsteigtas restauravus dar carizmo laikais statytos Kunigiškių pradžios mokyklos pastatą, tad neatsitiktinai čia atkurtas ir senos mokyklos vaizdas.
Kai šis mokyklinis vadovėlis buvo išleistas, lietuviškos spaudos draudimas jau buvo panaikintas, tad mokiniai jau galėjo kai kuriuos dalykus mokytis ir iš lietuviškų knygų. Tuo tarpu net keturiasdešimt metų ( 1864-1904) truko lietuviškos spaudos draudimas, buvo uždrausta spausdinti, įvežti iš užsienio ir platinti Lietuvoje bei visoje Rusijos imperijoje lietuvišką spaudą lotyniškais raštmenimis. Tai buvo dalis didžiulio lietuvių rusifikacijos plano bei Rusijos valdžios kerštas lietuviams už aktyvų dalyvavimą 1863-1864 metų sukilime. Tačiau lietuviai nepasidavė, išsivystė knygnešių judėjimas, slapta vyko kova už lietuvišką raštiją, nors knygnešiai ir buvo persekiojami, smarkiai baudžiami…
Kai Kunigiškių mokykloje pradėjo mokytis 1879 metais Tumų Juozukas- būsimasis lietuvių literatūros klasikas Vaižgantas, jam ir kitiems vaikams teko visus dalykus ( net aritmetiką, dainavimą, geografiją ir kt.) mokytis vien tiktai rusų kalba, rusiškai jiems buvo leidžiama mokykloje ir kalbėtis. Rusų kalba mokytis buvo nelengva, visus dalykus Juozukas tiesiog atmintinai „iškaldavo“, tad atrodydavo, kad vaikas yra be galo gabus. Užbaigus pradžios mokyklą, mokytojas rusas Ivan Vosylionok Tumų Juozukui įteikė Padėkos raštą. Tačiau, kaip paaiškėjo Juozui Tumui nuvykus tęsti mokslo į Dinanarko ( dabar Daugpilis) realinę mokyklą, Kunigiškiuose atmintinai rusų kalba „iškalti“ dalykai nesuteikė mokslo žinių, tad skubiai teko kai kuriuos dalykus mokytis iš naujo, reikėjo geriau išmokti ir rusų kalbą…
Tapęs kunigu, rašytoju, Vaižgantas įsijungė į draudžiamos lietuviškos spaudos platinimą, leido „Tėvynės Sargą“, prie spaudos platinimo prisidėti pakvietė ir savo brolį Joną. Už tai Jonui Tumui teko sėdėti kalėjime, būti ištremtam toli nuo gimtųjų namų, o kunigo Juozo Tumo namuose buvo atliekamos kratos, jis pats tardomas, persekiojamas, kilnojamas iš vienos parapijos į kitą…
Yra muziejuje keletas mokyklinių vadovėlių ir iš tų laikų, kai čia mokėsi ir Tumų Juozukas. Žinoma, viskas rusų kalba.
Geografijos vadovėlyje, kurį muziejui padovanojo Jonas Bendorius iš Kalvių kaimo, šiek tiek vietos skiriama ir Lietuvai. Deja, visur akcentuojama, kad tai- Rusijos imperijos dalis. Minimas Kauno kraštas, Suvalkija, dar viena kita vietovė, kurių pavadinimai sunkiai suprantami, iškraipyti, surusinti.
Ir ko gi galėjo išmokti to meto vaikai iš panašių knygų?
