Kai einu per baltą sniegą
Tai prisimenu kolegą:
Kad per laidą iškoliojo –
Juodam purve išvoliojo.
Bet kampanija – praėjo!
Geras derlius užderėjo:
Viso toną parašų
Partijos „draugams“ nešu.
Aišku, buvo verta
Aiškų žodį tarti aiškiai…
Leis „draugai“ žmonėms vairuot,
Švelniai nervais jų pagrot…
Ir įstatymus leist leis
Kolei vidurius paleis.
Prezidentė ima čiaudėt:
„Kokie žmonės, kokia liaudis?!-
Paskutinius tuoj išgaudys
Ir išveš į didžią ES
Kad pašluotų ten gatves!“
Kad išplautų, kad pašluotų
Duos uždyką dešimt šluotų
(O juk Lietuvoj, žinota,
Čia mums duoda vieną šluotą)
Vieną šluotą, vieną kotą,
Ir pašluok, kur prikakota.
Nei mes plaunam, nei mes šluojam
Bet dėl ES nesiožiuojam:
Skubam įsidėti eurą
Į kišenę plačią, kiaurą.
Kirminas nepataikauja paukščiui,
Nes labiausiai bijo aukščio.
Man – nereikia debesų,
Nes lietuvis aš esu.
Ir iš juodžemio šaknies
Joks varnėnas neišplėš.
